Užkluptas mangutas apsimetė esąs negyvas

Staiga užkluptas miško žvėris gali apsimesti esąs negyvas. Pavojaus atveju jam tai gali išgelbėti gyvybę. Pirmadienio rytą Švenčionių rajone mane taip apgavo po lietingos nakties šalia kelio  saulės laukęs usūrinis šuo (mangutas).

Netoli Kančiogino išvydau šalia kelio iš žolių kyšantį smailų snukį. Žvėrelis nuo mašinos nebandė slėptis: keistai susirietęs tupėjo, žvelgė į kelią ir beveik nejudėjo. Iš karto sumažinau greitį ir padariau nedidelį lanką: gal dar ims ir puls po ratais žvėriūkštis.

Kiek pavažiavęs pagalvojau, kad vargšelį tikriausiai parbloškė kitas automobilis. Liepą jau teko matyti du partrenktus gandrus ir daugybę suvažinėtų ežių. Dar už kelių šimtų metrų ėmė graužti sąžinė – apsisukau ir grįžau pažiūrėti, kas atsitiko keistam miško gyventojui.

Išvydęs lėtai privažiuojantį automobilį į meškėną panašus padaras nuvirto į žolę ir dingo. Išlipau apžiūrėti pakelės. Keisto gyvio niekur nesimatė. Radau jį gulintį tarp žolių. Ne vietinis, iš Rytų dėl gražaus kailio atvežtas usūrinis šuo.

Plėšrūnas guli ir nejuda. Akys primerktos. „Na va, ir numirė vargšas. O gal dar gyvas?“. Sustingstu, laukiu. Usūrinio šuns jauniklis pramerkia akis, pasuka galvą. „A, gyvas...“. Kol fotografuoju keistą padarą, tas beveik nejuda ir neskleidžia jokio garso.

„Tikriausiai mašina per galines letenas pervažiavo“, – galvoje sukosi mintis ir sprendžiau, ką gi dabar daryti su sužeistu gyviu. Matau graudžias šuniškas akis – reikia vežti slaugyti jį į sodybą, parodyti kokiam veterinarui. Vilnius palauks, nusprendžiau eidamas prie automobilio krepšio ir pirštinių. Usūrinis šuo aršus plėšrūnas, toks gali ir labai skaudžiai įkąsti. O gal jis dar serga pasiutlige, nors nepanašu: akys skaidrios, neapsiseilėjęs.

Kol svajojau, kaip pasveikęs mangutas sodyboje gaudys varles, vaikys svetimus katinus ir viską dergiančias kaimyno antis, „sužeistas“ mangutas tylomis dingo. Grįžęs jo neradau – per gilų griovį su vandeniu usūrinis šuo paspruko į mišką.

Mangutas buvo gyvas ir sveikas – mane apkvailino. Ir gerai, žvėris turi gyventi miške, o sodyboje jis gali greitai kieno nors kepure virsti.