S. Paltanavičius: skrydžiui iš Afrikos į namus jau pakilo gandrai

Ne taip paprasta atspėti, įminti gamtą. Prognozuoti jos reiškinius ar metų laikų charakterį yra ne mūsų jėgoms. Beje, vargu, ar iš viso tą reikia daryti, galbūt tik neturint ką veikti, ką daryti.

Nuo mūsų spėliojimų nei žiema bus kitokia, nei mums gyventi bus smagiau ir lengviau. Ar negeriau matyti žiemą tokią, kokia ji yra, ja džiaugtis ir žinoti, kad žiemai liko visai nedaug laiko. Juk po keleto dienų – Užgavėnės, o po jų žiema – vis silpnyn, striukyn.

Tiesa, niekada nemenkinkite žiemos galių. Ji atskries su vasario pūgom, sugniauš savo speigu. Jei taip įvyks, laikykitės, tie gamtos vaikai, kurie jau pavargote. Tokie šalčiai pavojingiausi sodams. Tačiau gal labai stiprių speigų nebus. Nespėliokime, gyvenkime ir žvalgykimės.

Kiekvieną ryta, šiek tiek po septintos, jau girdžiu giedančias didžiąsias zyles. Manau, kad ir jūsų lesyklose zylės jau sukruto. Tik paklausykite, kaip skardžiai atrodo jų balsai. Paukščiai neapsigauna, juos sukrusti skatina šviesa. Diena jau tapo ilga, laimėtos dvi šviesos valandos.

Mūsų kasdienės naujienos gali atrodyti tokios nežymios, jas lyginant su nauja žinia – skrydžio iš Afrikos į namus pakilo baltieji gandrai. Jų žiemavietės yra įvairiose Afrikos vietose – nuo Arabijos pusiasalio iki Pietų Afrikos Respublikos. Skrisdami pro Izraelį, Turkiją, Bulgariją ir Ukrainą, gandrai įveikia daugiau kaip 10 tūkst. kilometrų kelią. Jų tikimės antroje kovo pusėje, taigi po pusantro mėnesio. Ar jau laukiame gandrų? Ar ruošiamės juos sutikti?

Dabar pats geriausias metas sutvarkyti gandrų lizdus. Kasmet vasarą, gandrams perint ir auginant jauniklius, nemažai lizdų išvirsta – ne dėl paukščių, o dėl mūsų kaltės. Taip pat pačių paukščių susukti ant elektros perdavimo linijų atramų lizdai gali būti pažeidžiami. Dabar pats metas juos apžiūrėti. Apie lizdus, esančius ant stulpų ir liečiančius laidus, reikia pranešti bendrovės LESTO skyriams. Kitus lizdus teks tvarkyti patiems. Juk gandralizdžiai – dažnos sodybos sudėtinė dalis. Juos sutvarkysime – gandrams bus gera. Gera gyventi bus ir mums.


Šiame straipsnyje: gandraipavasarisAfrikagamta

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dėl klimato kaitos augantis jūros lygis kelia nerimą salų gyventojams
    Dėl klimato kaitos augantis jūros lygis kelia nerimą salų gyventojams

    Dėl klimato kaitos augantis jūros lygis kelia nerimą daugeliui gyvenančių salose, kurios kyšo vos vieną kitą metrą virš vandenyno. ...

  • S. Paltanavičius: po lietaus derėtų aplankyti baravykynus
    S. Paltanavičius: po lietaus derėtų aplankyti baravykynus

    Lietuvoje – vasara, pats aukščiausias jos aukštis! Vasarą ir šviesą simbolizuojančios Joninės užbaigs šios vasaros saulės laiką viršūnėn. Po to taip pat turėsime vasarą, tačiau gyvensime žinodami, kad ji m...

  • Ministras: Belovežo miškas neturėtų būti įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą
    Ministras: Belovežo miškas neturėtų būti įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą

    Lenkijos aplinkos ministras Janas Szyszko (Janas Šyško), sulaukęs aplinkosaugos aktyvistų kritikos dėl duoto leidimo masiškai kirsti Belovežo sengirę, trečiadienį paragino pašalinti ją iš UNESCO gamtos paveldo objekt...

    3
  • Joninės gamtoje: kaip elgtis, kad šiukšlės neužgožtų paparčio?
    Joninės gamtoje: kaip elgtis, kad šiukšlės neužgožtų paparčio?

    Trumpiausią metų naktį paprastai sutinkame po atviru dangumi. Tačiau ką daryti, kad mūsų apsilankymas gamtoje jai nesukeltų žalos, o mums paparčio žiedo netektų ieškoti tarp... šiukšlių? Pateikiame svarbiausius patarimus, ką ...

  • Botanikos sode pražydo istorinės rožės
    Botanikos sode pražydo istorinės rožės

    VDU botanikos sode įkurtame didžiausiame ir gausiausiame Lietuvos rožyne kvapnius žiedus ima skleisti senovinės rožės. Prabangių žiedų savininkės išsiskiria ne tik savo istorija, žiedų, lapų forma, bet ir kvapu. „Šį metą gal...

    2
  • Karščio banga svilina Europą – nuo Londono iki Sibiro
    Karščio banga svilina Europą – nuo Londono iki Sibiro

    Europa čirškėte čirška svilinama visą žemyną apėmusios karščio bangos: Londone užregistruota karščiausia birželio diena nuo 1976 metų, o Portugalijoje kaunamasi su baisingais miškų gaisrais. ...

    2
  • Gelbėtojai padėjo išsekusiai viešniai
    Gelbėtojai padėjo išsekusiai viešniai

    Gelbėtojai į pagalbą skubėjo retam svečiui uostamiesčio paplūdimiuose – ančiai nuodėgulei. Ties Antrosios Melnragės paplūdimiu jūroje, netoli kranto, plūduriavęs paukštis buvo visiškai išsekęs. ...

    1
  • Profesorius: Lietuvos miškų būklė gerėja
    Profesorius: Lietuvos miškų būklė gerėja

    Mišką reikia sodinti, prižiūrėti ir kirsti taip, kad jame augtų kintančiai aplinkai kuo atsparesni medžiai. Tai yra būtina sąlyga, kad ateityje galėtume naudotis miško socialine, ekonomine ir ekologine miško nauda, t. y., patenki...

    3
  • Minima pasaulinė žirafų diena
    Minima pasaulinė žirafų diena

    Birželio 21 d. minima pasaulinė žirafų diena. Lietuvos zoologijos sode, įsikūrusiame Kaune, gyvena į Tarptautinę raudonąją knygą įrašytos dvi žirafos – tinklinė žirafa Nino ir Rotšildo porūšio atstovas Griaustinis. ...

    1
  • Ar žinote, kaip pievose skamba žvangučiai?
    Ar žinote, kaip pievose skamba žvangučiai?

    Tikriausiai Maironiui žodžiai "Ar krinta nuo dalgio žvangučiai lankos" gimė ne prie rašomojo stalo, o pievoje stebint pjovėją. Mat poetas tiksliai apibūdino pjovėjo reakciją į pievos pokytį. Sunkiai sukdamas dalgį po sodrią žol...

Daugiau straipsnių