Pavojaus varpai: kur dingo Lietuvos kurapkos?

Ornitologai skambina pavojaus varpais – per paskutinįjį dvidešimtmetį kurapkų populiacija ES šalyse sumažėjo 66 proc. Lietuvoje žlugo ornitologų pastangos organizuoti šių paukščių lesinimą – prie lesyklų ir netgi specialiai įrengtų slėptuvių tiesiog nebūdavo paukščių.

Ornitologai gavo duomenis, jog kurapkų yra 20-yje Lietuvos vietų, tačiau jos sparčiai nyksta.

Dėl šios priežasties siekiama kurapkas išbraukti iš medžiojamų paukščių sąrašų.

Kas daugiau - katinai ar medžiotojai?

Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys teigė, jog tokį žingsnį ministerija netrukus žengs.

„Jų mažėjimas pasireiškia ne tik pas mus, bet ir kitose Europos šalyse. Ornitologų pasiūlymą esame girdėję. Netrukus koreguosime medžioklės taisykles ir, manau, nebus didelių prieštaravimų, kad šis paukštis būtų išbrauktas iš medžiojamųjų sąrašo, - dėstė L. Budrys. - Tačiau populiacijai tai didelės įtakos neturės. Matyt, ornitologai tą supranta. Per paskutinius metus sumedžiojama tik po keliasdešimt kurapkų, medžioklės praktiškai nebevyksta. Tai būtų daugiau gražus moralinis gestas. Jį buvo galima padaryti ir pernai, ir užpernai. Manau, kad medžiotojai jaučia tą situaciją ir daugelis būrelių, kad ir galėjo jas medžioti, to nedarė“.

Kurapkos dauginasi greitai, tačiau trumpai gyvena. Praėjusiais metais medžiotojai šalyje nušovė 51 kurapkų. L. Budrio teigimu, katinai jų nusinešė gerokai daugiau. 2011-aisiais buvo nušautos 84 kurapkos.

„Kai populiacija prieina kritinį tašką, buveinių apsauga jau negelbsti. Buveinių apsauga – tai slėptuvių įrengimas, žemės ūkio veiklos apribojimas, dėl chemikalų naudojimo, pavyzdžiui. Paskutinė išeitis – dirbtinis jų veisimas. Ši idėja jau anksčiau sklandė. Tokių pavyzdžių yra ir kaimyninėse šalyse – taip jau darė Lenkija. Manau, ir mums reikės tokių priemonių imtis“, - teigė L. Budrys, pridūręs, jog kurapkų veisimu noriai užsiimtų kai kurie medžiotojai.

Medžioklė bus stabdoma iki atsistatys populiacija

Kadangi medžiotojai bei ornitologai pastebi, jog net ir statant kurapkoms slėptuves bei lesinant paukščių neatskrenda, L. Budrys pritartų teiginiui, kad paukščių populiacija šalyje yra kritinė.

„Net ir tie pulkeliai, šeimos yra negausios. Po keletą, o anksčiau dešimtimis buvo galima skaičiuoti. Kaip saugosime? Taikysime dirbtinį lesinimą, maitinimą žiemos metu. Kurapkoms didelė „rykštė“ - valkataujančios katės, įvairūs plėšrūnai: lapės, mangutai. Taikysime priemones. Paskutinis žingsnis būtų dirbtinis veisimas. Tiesa, to greitai nesuorganizuosime, nes čia jau susiję su viešaisiais pirkimais“, - kalbėjo Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorius.

Nors ornitologai viena iš kurapkų nykimo priežasčių įvardija žemės ūkį, L. Budrys svarsto, jog kurapkų turėjome visuomet, nors ir žemės ūkis buvo pakankamai išsivystęs.

„Nebent tam tikrų chemikalų naudojimas gali būti priežastis. Gali būti ir technikos įtaka, galbūt jos nespėja pabėgti iš pjaunamų pievų. Reikėtų daugiau dėmesio skirti priežasčių išsiaiškinimui, tyrimams ir tada, manau, reikėtų veisti dirbtinu būdu“, - svarstė L. Budrys.

Gyvosios gamtos apsaugos departamento vadovas neatmetė galimybės, kad leidimas medžioti kurapkas bus vėl suteiktas, kai jų populiacija atsistatys.

Jis priminė lašišų situaciją – kažkada ši žuvis buvo įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, tačiau populiacijai atsistačius leista jas žvejoti su licenzija.

Žiema kurapkoms - maksimalių išbandymų metas

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pareigas pastaruoju metu einantis Eugenijus Tijušas teigė, jog kurapkų medžioklė nepopuliari jau vien dėl to, kad jai reikia specifinio pasiruošimo, tiksliau – treniruoto medžioklinio šuns.

„Mažėjančios populiacijos priežastys, matyt, visai kitos, - svarstė LMŽD pirmininkas. - Artimiausiu metu ruošiamės svarstyti savo taryboje medžioklės taisyklių pakitimus, kuriuos galėtume pateikti kaip rekomendacijas Aplinkos ministerijai. Aptarsime ir šitą klausimą. Nemanau, kad mūsų tarybos nariai smarkiai priešinsis ar turės argumentų, kad tą medžioklę (kurapkų, - red. past.) reikia tęsti. Tokiai situacijai esant, racionaliausias sprendimas yra tą medžioklę nutraukti, žinoma, nenutraukiant šių paukščių globos“.

Kita vertus, paklaustas, kada paskutinį kartą matė kurapkas, E. Tijušas tikina stebintis jas kiekvieną žiemą.

„Žinoma neteigiu, kad kurapkų populiacijai nėra grėsmės. Visuomet raginu žiemą imtis šių paukščių globos. Pas mus šis paukštis gyvena ties savo šiaurinio paplitimo riba ir jam žiemą sunku išsimaitinti. Kitos problemos aktualios visais metų laikais: tiek natūralūs plėšrūnai, tiek žmogaus į lauką išleisti. Atkreipkite dėmesį, kai nutirps sniegas, kiek laukuose yra peliaujančių naminių kačių. Tiesa, kad jos „peliauja“, čia tik toks posakis. Iš tiesų jos ten renka visus, nuo kiškiuko iki kurapkiuko. Mano galva, kurapkų populiacijos būklę lemia visas „kompleksas“ priežasčių“, - kalbėjo Eugenijus Tijušas.

Medžiotojas dėstė, jog vos peržiemojusių kurapkų laukia dar vienas išbandymas – birželio mėnesį vykstančios šienapjūtės metu sunaikinama didelė dalis jų lizdų.

Globoti kurapkas „kainuoja“ tik entuziazmo

Vyras taip pat palaikė idėją kurapkas veisti dirbtinai. „Veisimo technologijos išbandytos, žinomos, nesudėtingos ir nelabai brangios. Todėl mūsų artimiausi kaimynai lenkai pakankamai plačiai tai praktikuoja ir tokiu būdu gausina kurapkų populiaciją. Jeigu būtų sudarytos sąlygos, jei per projektus atsirastų valstybės parama, tuomet tikrai atsirastų suinteresuotų jas veisti“, - kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.

E. Tijušas prisiminė, jog kurapkos buvo medžiojamos jau tarpukariu. „Prisimenu sovietmečiu, veikiant šiek tiek prievartinei sistemai, medžiotojai turėjo prievolę tomis kurapkomis rūpintis ir daugiau statydavo joms slėptuvių. Dabar, kai nėra tokio medžioklinio intereso jomis rūpintis, galbūt ir mažiau skiriama dėmesio. Bet ta slėptuvė – ne stebuklas. Globoti kurapkas žiemą „kainuoja“ tik žmogaus entuziazmo ir jo darbo sąnaudų. Slėptuvė statoma iš eglišakių, nendrių, šiaudų, kurie nieko nekainuoja. O geriausias pašaras – daržinėje sušluotos pabiros. Tereikia daugiau sąmoningumo ir entuziazmo“, - prisiminė vyras.

Kita vertus, jis pabrėžė, jog neturint žinių ir ne vietoje įrengus slėptuvę „kurapkėles galima tiesiog pakišti plėšrūnams“. Kurapka - greitai besidauginantis, bet itin trumpai gyvenantis paukštis.

„Kurapka yra praktiškai daugiausiai kiaušinių dedantis paukštis. Suaugusi kurapka, patelė, gali padėti tiek kiaušinių, jog kiaušinių dėties svoris gali viršyti pačios patelės svorį. Bet jeigu vasaros pradžioje iš kiaušinių išsirita keliolika kurapkiukų, tai pavasario sulaukia vos vienas kitas. Rudenį jas stebėdamas gali aptikti kokių 15-16 kurapkų būrelį. Pavasario iš to būrelio sulaukia kokie 5-6 paukščiai... Kodėl? Susideda ir plėšrūnai, ir klimato sąlygos. Žiemos jiems yra pakankamai ekstremalus išbandymas. Nors apie jų populiacijos mažėjimą kalba ir tos šalys, kur žiema tikrai nėra didelis sunkumas: Lenkija, Vokietija. Galbūt tai yra kokie nors globalesni procesai – kai visa populiacija dėl kažkokių priežasčių patiria depresiją. Gamta – sudėtingas dalykas“, - filosofiškai pokalbį pabaigė E. Tijušas.


Šiame straipsnyje: kurapkaLietuvagamta

NAUJAUSI KOMENTARAI

jonis

jonis portretas
pas mus kurapkas isnaikino katinai

P

P portretas
Ar kas nors tyrė, kokią įtaką gamtai daro masinis rundapo naudojimas.

del

del portretas
tokiu musu ziemu,jos dingti negali,seniau pries kokiu penkiasdesimt metu ne tokios buvo ziemos,ir saltos,ir gilios,o mes vaikai darydavom ,niekieno net neprasomi,joms eglisakiu sleptuves,tempdavom maistelio,o ir katinai eidavo i laukus,taciau ju buvo daug,tiesiog apie namus drasiai vaikstinedavo.Manau cia daug zalos padaro lapes su janotais,kuriu tiek priviso,net salia mieto pilna,kodel tie plesrunai,nususe ,niezuoti pliki nenaikinami,maciau kaip varnenus sode net lape isgaude.Kam ju tiek reikia.Gal tegu daugiau medziotojai uzsiima ju naikinimu.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių