Mes – dievai? Sugebėsime prikelti kadaise išnykusius gyvūnus? Verta?

Australijoje sėkmingai atkurtas gyvybingas prieš 3 dešimtmečius išnykusios „rūpestingosios“ varlės (Rheobatrachus Silus), kurios gimda – skrandyje, embrionas, mokslininkų tarpe kelia didžiules diskusijas, skelbia Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkai.

Tikėtina, kad šis pavykęs bandymas padės „prikelti“ seniau išnykusias gyvūnų rūšis, nors buožgalvis iš šimtų pasidauginusių ląstelių ir neišaugo.

Pasak rūšių išsaugojimo biologo Michaelio Mahony, tai buvo pirmas atvejis, kai taikant pastarąjį metodą pavyko atgaivinti Žemėje jau neegzistuojančią gyvūnų rūšį.

Naudodami gyvybiškai neaktyvią praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje išnykusios, skrandyje jauniklius išnešiodavusios varlės genetinę medžiagą, mokslininkai išgavo jos DNR, kurią įterpė į panašios rūšies „varlės donorės“ kiaušinėlius. Australų teigimu, tai visai kitoks rūšies atkūrimo būdas, visiškai neprimenantis klonuotos avies Doli atvejo.

Universiteto paleontologo Mike Archer vadovaujama Lozoriaus projekto (Lazarus project) komanda bandymus vykdė net  penkerius metus. Nors varlės atvesti ir nepavyko, mokslininkai įsitikinę – įrankis, galintis sustabdyti kitų varlių išnykimą, jau atrastas.

„Iš pradžių kiaušinėlis atrodė visiškai negyvybingas, tačiau vos per kelias dienas ėmė dalintis“, - teigė mokslininkas Mike Archer.

Ši varlių rūšis atrasta 1972 metais Australijos Kvinslendo kalnuose, tačiau pasaulį ji sužavėjo tik po 2 metų, kai Mike Tyler paskelbė apie jos dauginimosi išskirtinumą, rašo nationalgeographic.com.

Besilaukdama varlė motina skrandį paversdavo gimda. Ji prarydavo pačios padėtus kiaušinėlius ir nustodavo gaminti skrandžio druskos rūgštį, kad ši nesuvirškintų būsimų jauniklių. 20 – 25 buožgalvių išsirisdavo jos gimdoje ir ten augdavo apie 6 savaites. Varlė tuomet visiškai nevalgydavo. Jos skrandis išsipūsdavo taip, kad varlė būdavo priversta kvėpuoti ne per plaučius, o per odą. Galiausiai ji visiškai susiformavusių varliukų vadą tiesiog išvemdavo.

Varlė detaliai aprašyta 1981 metais, tačiau ja labiau nei zoologai susidomėjo medikai. Esą jei šis padaras gali sąmoningai nustoti gaminti skandžio rūgštį, tai pasitarnautų opos problemų kamuojamiems ir po skrandžio operacijų sunkiai gyjantiems pacientams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

sigis

sigis portretas
Tad aukštyn ir žemyn galvas

h20

h20 portretas
mes ne dievai, bet manau jeigu tik galima atkurti ka esame sunaikine - tai butu labai saunu, manau kad kuo didesne biologine ivairove zemeje yra musu visu turtas.

Anicetas Pauža

Anicetas Pauža  portretas
Gamtos stebūklai mokslininkams atveria akis,kurios nuo mokslų prisimerkusios ir neryškios Daugiau šviesos imkite iš gamtos Juk čia visa duota išmintis Tik pirmyn į gamtą ,nors ir"pėsčiomis"
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dėl klimato kaitos augantis jūros lygis kelia nerimą salų gyventojams
    Dėl klimato kaitos augantis jūros lygis kelia nerimą salų gyventojams

    Dėl klimato kaitos augantis jūros lygis kelia nerimą daugeliui gyvenančių salose, kurios kyšo vos vieną kitą metrą virš vandenyno. ...

  • S. Paltanavičius: po lietaus derėtų aplankyti baravykynus
    S. Paltanavičius: po lietaus derėtų aplankyti baravykynus

    Lietuvoje – vasara, pats aukščiausias jos aukštis! Vasarą ir šviesą simbolizuojančios Joninės užbaigs šios vasaros saulės laiką viršūnėn. Po to taip pat turėsime vasarą, tačiau gyvensime žinodami, kad ji m...

  • Ministras: Belovežo miškas neturėtų būti įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą
    Ministras: Belovežo miškas neturėtų būti įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą

    Lenkijos aplinkos ministras Janas Szyszko (Janas Šyško), sulaukęs aplinkosaugos aktyvistų kritikos dėl duoto leidimo masiškai kirsti Belovežo sengirę, trečiadienį paragino pašalinti ją iš UNESCO gamtos paveldo objekt...

    3
  • Joninės gamtoje: kaip elgtis, kad šiukšlės neužgožtų paparčio?
    Joninės gamtoje: kaip elgtis, kad šiukšlės neužgožtų paparčio?

    Trumpiausią metų naktį paprastai sutinkame po atviru dangumi. Tačiau ką daryti, kad mūsų apsilankymas gamtoje jai nesukeltų žalos, o mums paparčio žiedo netektų ieškoti tarp... šiukšlių? Pateikiame svarbiausius patarimus, ką ...

  • Botanikos sode pražydo istorinės rožės
    Botanikos sode pražydo istorinės rožės

    VDU botanikos sode įkurtame didžiausiame ir gausiausiame Lietuvos rožyne kvapnius žiedus ima skleisti senovinės rožės. Prabangių žiedų savininkės išsiskiria ne tik savo istorija, žiedų, lapų forma, bet ir kvapu. „Šį metą gal...

    2
  • Karščio banga svilina Europą – nuo Londono iki Sibiro
    Karščio banga svilina Europą – nuo Londono iki Sibiro

    Europa čirškėte čirška svilinama visą žemyną apėmusios karščio bangos: Londone užregistruota karščiausia birželio diena nuo 1976 metų, o Portugalijoje kaunamasi su baisingais miškų gaisrais. ...

    2
  • Gelbėtojai padėjo išsekusiai viešniai
    Gelbėtojai padėjo išsekusiai viešniai

    Gelbėtojai į pagalbą skubėjo retam svečiui uostamiesčio paplūdimiuose – ančiai nuodėgulei. Ties Antrosios Melnragės paplūdimiu jūroje, netoli kranto, plūduriavęs paukštis buvo visiškai išsekęs. ...

    1
  • Profesorius: Lietuvos miškų būklė gerėja
    Profesorius: Lietuvos miškų būklė gerėja

    Mišką reikia sodinti, prižiūrėti ir kirsti taip, kad jame augtų kintančiai aplinkai kuo atsparesni medžiai. Tai yra būtina sąlyga, kad ateityje galėtume naudotis miško socialine, ekonomine ir ekologine miško nauda, t. y., patenki...

    3
  • Minima pasaulinė žirafų diena
    Minima pasaulinė žirafų diena

    Birželio 21 d. minima pasaulinė žirafų diena. Lietuvos zoologijos sode, įsikūrusiame Kaune, gyvena į Tarptautinę raudonąją knygą įrašytos dvi žirafos – tinklinė žirafa Nino ir Rotšildo porūšio atstovas Griaustinis. ...

    1
  • Ar žinote, kaip pievose skamba žvangučiai?
    Ar žinote, kaip pievose skamba žvangučiai?

    Tikriausiai Maironiui žodžiai "Ar krinta nuo dalgio žvangučiai lankos" gimė ne prie rašomojo stalo, o pievoje stebint pjovėją. Mat poetas tiksliai apibūdino pjovėjo reakciją į pievos pokytį. Sunkiai sukdamas dalgį po sodrią žol...

Daugiau straipsnių