Medžiotojas apie laukinius gyvūnus: skaičiai traukiami iš oro

Kiek gyvūnų gyvena Lietuvos miškuose?  Kasmet visi medžiotojų būreliai privalo Aplinkos ministerijai pateikti duomenis apie sumedžiotus ir medžiojamas gyvūnus jų prižiūrimame ploto vienete.

Dažniausiai pateikiami duomenys būna tik preliminarūs, nes tiksliai suskaičiuoti migruojančius gyvūnus beveik neįmanoma. Tačiau ne čia slepiasi didžiausia problema. A

not medžiotojo, Lietuvoje tiesiog niekas net nevykdo reikalingos metinės apskaitos, o skaičiai – tiesiog išgalvojami.

Skaičiuoja ištisus metus

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Jolanta Urbelionytė portalui patikino, kad tiek už medžiojamųjų, tiek už sumedžiotų gyvūnų apskaitą atsako patys medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojai.„Medžiotojai, pabaigę iki 3 mėn. trunkančius specialius kursus, gauna leidimą naudoti gamtos išteklius, jie yra atsakingi už viską, kas vyksta tame ploto vienete.

Kursų metu kvalifikuoti specialistai apmokomo būsimus medžiotojus ne tik naudotis gamtos ištekliais, bet ir saugoti bei vykdyti apskaitą jiems priklausančioje teritorijoje“, - tikina specialistė.Apskaitai vykdyti yra naudojama keletas gyvūnų skaičiavimo metodikų.

Viena iš jų – pėdsakų stebėjimas tam tikru laikotarpiu, t.y. žiemą, dažniausiai vasario mėn., kada yra lengviausia pastebėti tuos pėdsakus. Tačiau remiantis vien šia metodika, neįmanoma nustatyti tikslių vienetų. Kitas būdas – buvimas medžioklės vietose ir jų stebėjimas.

„Būna dienų, kai žvėrys niekur nekeliauja ir tiesiog jų tada nepastebėsi. Dėl to medžiotojai vykdo apskaitą ištisus metus, kai jie būna plotuose, tada jie maždaug gali pasakyti, ar realu, kad jų vienete yra dešimt briedžių“, - teigia J. Urbelionytė.Kiekvienas medžioklės būrelis turi jam priskirtą plotų vienetą. Visi tam būreliui priklausantys asmenys privalo imtis šios pareigos ir iki nustatytos datos – balandžio 15 d. – pateikti surinktus duomenis. Jei būtų renkamas vienas už apskaitą atsakingas žmogus, jis fiziškai nesugebėtų vykdyti jam pavestos užduoties. Paklausus specialistės, ar nebūtų logiška gyvūnus skaičiuoti vieną konkrečią dieną, o ne visus metus, ji patikina, kad toks metodas taip pat nebūtų tikslus.

„Jūs negalvokite, kad žvėris suskaičiuoti tai lygiai tas pats kas suskaičiuoti kieme esančias vištas. Skaičiavimas vieną dieną duotų galbūt mažesnę paklaidą, kad nebūtų skaičiuojami tie patys žvėrys kelissyk. Bet fiziškai padaryti taip, kad visa Lietuva išeitų vieną dieną ir skaičiuotų žvėris, neįmanoma“, - teigia specialistė.

Sistemą būtina tobulinti

Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas pripažino, kad tokia medžiojamų gyvūnų metinė apskaita nėra racionali, visgi problemos čia nėra. Specialisto nuomone, medžiotojai turėtų būti suinteresuoti atspindėti realią situaciją ir pateikti teisingus duomenis, o ne falsifikuoti juos.

„Aš sutinku, kad nė viena esama metodika nėra tobula. Jei kiekvienas būrelis skaičiuoja kas sau, tai greičiausiai yra ir paklaida, tik klausimas – didesnė ar mažesnė? Koks tikslas medžiotojams priskaičiuoti daugiau licenzinių žvėrių, jeigu jų nėra ir savo plotuose jų neiššaudysi tiek. O priskaičiuoti mažiau – vėlgi nematau interesuotumo kraipyti faktus. Vėliau tai vistiek realiai atsiremia į sumedžiotų licenzinių gyvūnų skaičių“, - pasakojo E. Greimas.

Specialistas pripažįsta, kad metinį medžiojamų gyvūnų ataskaitos sudarymo procesą reikia tobulinti. Jis svarsto apie tris alternatyvas, kurios atsakingai ir koordinuotai vykdytų šį procesą, taip sukuriant tam tikrą priežiūros kontrolės sistemą.

Pirmoji – valstybė, antroji – patys medžiotojai, galiausiai – nevalstybinė priežiūros organizacija. Visgi E. Greimas pripažįsta faktą, kad, vargu, ar tokia sistema kada nors būtų realizuota Lietuvoje.

Niekas nieko neskaičiuoja?

Vienos dienos skaičiavimo metodikai nepritaria ir medžiotojas Tauras (tikroji vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Pasak jo, gamtai neįsakysi sudaryti skaičiavimui palankių sąlygų būtent tą dieną, kai reikės vykdyti apskaitą. Visgi vyras iškelia kitą opią problemą. Skaičiuoti gyvūnus galima, kad ir ištisus metus, deja, tam nėra paruošta pakankamai kvalifikuotų specialistų.„

Lietuvoje niekas nevykdo jokios apskaitos arba bent jau taip, kaip priderėtų.

Aš pats priklausau net keliems medžiotojų būreliams ir nė karto nesu matęs, kad kas nors skaičiuotų gyvūnus. Kam vargintis, jei galima tiesiog pateikti bet kokius skaičius ir niekas tavęs netikrina“, - tikina p. Tauras.Pasak jo, Lietuvoje gauti mėgėjiškos medžioklės leidimą – lengviau nei paprasta. Vyras nesistebi, kodėl medžiotojai iš kaimyninių šalių nori specialius kursus baigti būtent mūsų krašte. Niekur kitur taip greitai ir paprastai šių kursų nepabaigsi.

„Lietuvoje mėgėjiška medžioklė populiari. Visi, kas panorėję gali tuo užsiimti. Tai kaip galima mėgėjams leisti vykdyti tokias apskaitas? Aš esu baigęs pirmosios medicinos kursus, tačiau jeigu man reiktų padėti gaivinti žmogų, kaži, ar aš tai padaryčiau gerai kaip šios srities specialistas. Tai apie ką mes kalbame?“- piktinasi medžiotojas.Paklaustas, kodėl pats vyras nesiima inicijuoti kompetetingo apskaitos vykdymo, šis patikina, kad jau bandė tai daryti ir liko nesuprastas: „Kam kažką keisti, jei visiems gerai? Aš vienas nieko nepakeisiu, o eiti prieš sistemą ir pyktis su draugija nesinori.“


Šiame straipsnyje: Gyvūnaigamtamedžioklė

NAUJAUSI KOMENTARAI

W

W portretas
Miškuose tokia pati betvarkė kaip ir vidaus vandenyse. Kaip ir su bet kuria kita veiklos sritimi: namų renovavimas, mistinių krovinių plukdymas Nemunu, vėjo ir saulės energijos platesnis naudojimas. Visur mėgėjiška fantazija ir jokio konkretumo.Su medžiotojais aplamai reikia tvarkytis, nes kai kur jų yra perdaug.Čia turtingųjų sportas ir nėra jokio reikalo jiems pataikauti.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Zoologijos sodas beždžiones šildo baseine
    Zoologijos sodas beždžiones šildo baseine

    Vakarų Japonijoje dabar kiek šilčiau negu Lietuvoje, bet kai kam tenka dar ir papildomai šildytis. Fukuokos prefektūros zoologijos sodo beždžionėlėms prižiūrėtojai, galima sakyti, užkūrė pirtį. ...

  • Likusioms žiemoti gulbėms – sunkus metas
    Likusioms žiemoti gulbėms – sunkus metas

    Spustelėjus šalčiams, kasmet Nemune ties Žemųjų Šančių Kranto 9-ąja ir 10-ąja gatvėmis ir žemiau Kauno hidroelektrinės susitelkia šimtai žiemoti pasilikusių gulbių, pulkai ančių. ...

    3
  • S. Paltanavičius: paukščiai ne apsigavo, bet buvo apgauti
    S. Paltanavičius: paukščiai ne apsigavo, bet buvo apgauti

    Lietuvoje žiema. Šią savaitę jau matėme jos pradžią – su šaltuku, ledu ir sauja kita sniego. Tokiais ženklais nesistebime, nuostabu tik tai, kad esame antroje kalendorinės žiemos pusėje, jau netoli pusiaužiemio. Dabar kur kas sva...

  • Pabėgęs vilkas sukėlė išgąstį
    Pabėgęs vilkas sukėlė išgąstį

    Vilkas, ketvirtadienį pabėgęs iš vienos aplinkosaugos organizacijos Didžiojoje Britanijoje siaučiant smarkiai žiemos audrai, sukėlė apylinkės gyventojų išgąstį ir privertė uždaryti kaimyninę mokyklą, bet po kelių valandų buvo su...

  • Praėję treji metai buvo šilčiausi per matavimų istoriją
    Praėję treji metai buvo šilčiausi per matavimų istoriją

    Praėję treji metai buvo šilčiausi visą oro temperatūros tikslių matavimų istoriją, ketvirtadienį paskelbė Jungtinių Tautų (JT) meteorologijos agentūra, atkreipdama dėmesį į dramatišką mūsų planetos klimato atšilimą. ...

    1
  • S. Paltanavičius: įdomu, ką netrukus pasakys barsukas?
    S. Paltanavičius: įdomu, ką netrukus pasakys barsukas?

    Esame žiemoje, antroje jos pusėje. Tiesa, tikrasis žiemos vidurys, pusiaužiemis, lygiai po savaitės. Tada barsukas nuspręs, kaip ten bus toliau. ...

    2
  • Nori ženklo antims
    Nori ženklo antims

    Klaipėdiečiai, savaitgalį į Latvijos pasienį susiruošę kai kurių pigesnių prekių, stebėjosi kaimynės šalies kelininkų išmone. Atvykėlių dėmesį patraukė Rucavos miestelyje stovintis kelio ženklas. ...

    2
  • Tyrimas: pelėdos išgaišta šalia kanapių ūkių
    Tyrimas: pelėdos išgaišta šalia kanapių ūkių

    Nauji tyrimai rodo, kad kai kurios pelėdų rūšys šiaurės vakarų Kalifornijoje, įskaitant šiaurinę dėmėtąją pelėdą, išgaišta dėl „tūkstančių neleistinų kanapių ūkų“ veiklos, kuriuose naudojami ...

    1
  • Startuoja kasmetinė aplinkosaugos akcija „Kaminukas“
    Startuoja kasmetinė aplinkosaugos akcija „Kaminukas“

    Aplinkos apsaugos pareigūnai sausio mėnesį pradėjo aktyvią aplinkos oro taršos prevenciją ir neteisėto atliekų deginimo kontrolę. Tai tradicinė akcija „Kaminukas“, kuri vyks didžiojoje šalies dalyje iki pat žiemos pabaigos...

    3
  • Pėsčiomis privačią Ameriką apkeliavęs K. Ilgunas: nenoriu to pakartoti
    Pėsčiomis privačią Ameriką apkeliavęs K. Ilgunas: nenoriu to pakartoti

    Anksčiau niekas nebandė eiti per privačias valdas Amerikoje, ypač Montanos, Pietų Dakotos ir Teksaso valstijose, kur didelė dalis žemių priklauso privatiems asmenims, tad nebuvo galima nuspėti, ko tikėtis, sako taip keliavęs lietuvių kilmės aplink...

    1
Daugiau straipsnių