Medžiotojas apie laukinius gyvūnus: skaičiai traukiami iš oro

Kiek gyvūnų gyvena Lietuvos miškuose?  Kasmet visi medžiotojų būreliai privalo Aplinkos ministerijai pateikti duomenis apie sumedžiotus ir medžiojamas gyvūnus jų prižiūrimame ploto vienete.

Dažniausiai pateikiami duomenys būna tik preliminarūs, nes tiksliai suskaičiuoti migruojančius gyvūnus beveik neįmanoma. Tačiau ne čia slepiasi didžiausia problema. A

not medžiotojo, Lietuvoje tiesiog niekas net nevykdo reikalingos metinės apskaitos, o skaičiai – tiesiog išgalvojami.

Skaičiuoja ištisus metus

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Jolanta Urbelionytė portalui patikino, kad tiek už medžiojamųjų, tiek už sumedžiotų gyvūnų apskaitą atsako patys medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojai.„Medžiotojai, pabaigę iki 3 mėn. trunkančius specialius kursus, gauna leidimą naudoti gamtos išteklius, jie yra atsakingi už viską, kas vyksta tame ploto vienete.

Kursų metu kvalifikuoti specialistai apmokomo būsimus medžiotojus ne tik naudotis gamtos ištekliais, bet ir saugoti bei vykdyti apskaitą jiems priklausančioje teritorijoje“, - tikina specialistė.Apskaitai vykdyti yra naudojama keletas gyvūnų skaičiavimo metodikų.

Viena iš jų – pėdsakų stebėjimas tam tikru laikotarpiu, t.y. žiemą, dažniausiai vasario mėn., kada yra lengviausia pastebėti tuos pėdsakus. Tačiau remiantis vien šia metodika, neįmanoma nustatyti tikslių vienetų. Kitas būdas – buvimas medžioklės vietose ir jų stebėjimas.

„Būna dienų, kai žvėrys niekur nekeliauja ir tiesiog jų tada nepastebėsi. Dėl to medžiotojai vykdo apskaitą ištisus metus, kai jie būna plotuose, tada jie maždaug gali pasakyti, ar realu, kad jų vienete yra dešimt briedžių“, - teigia J. Urbelionytė.Kiekvienas medžioklės būrelis turi jam priskirtą plotų vienetą. Visi tam būreliui priklausantys asmenys privalo imtis šios pareigos ir iki nustatytos datos – balandžio 15 d. – pateikti surinktus duomenis. Jei būtų renkamas vienas už apskaitą atsakingas žmogus, jis fiziškai nesugebėtų vykdyti jam pavestos užduoties. Paklausus specialistės, ar nebūtų logiška gyvūnus skaičiuoti vieną konkrečią dieną, o ne visus metus, ji patikina, kad toks metodas taip pat nebūtų tikslus.

„Jūs negalvokite, kad žvėris suskaičiuoti tai lygiai tas pats kas suskaičiuoti kieme esančias vištas. Skaičiavimas vieną dieną duotų galbūt mažesnę paklaidą, kad nebūtų skaičiuojami tie patys žvėrys kelissyk. Bet fiziškai padaryti taip, kad visa Lietuva išeitų vieną dieną ir skaičiuotų žvėris, neįmanoma“, - teigia specialistė.

Sistemą būtina tobulinti

Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas pripažino, kad tokia medžiojamų gyvūnų metinė apskaita nėra racionali, visgi problemos čia nėra. Specialisto nuomone, medžiotojai turėtų būti suinteresuoti atspindėti realią situaciją ir pateikti teisingus duomenis, o ne falsifikuoti juos.

„Aš sutinku, kad nė viena esama metodika nėra tobula. Jei kiekvienas būrelis skaičiuoja kas sau, tai greičiausiai yra ir paklaida, tik klausimas – didesnė ar mažesnė? Koks tikslas medžiotojams priskaičiuoti daugiau licenzinių žvėrių, jeigu jų nėra ir savo plotuose jų neiššaudysi tiek. O priskaičiuoti mažiau – vėlgi nematau interesuotumo kraipyti faktus. Vėliau tai vistiek realiai atsiremia į sumedžiotų licenzinių gyvūnų skaičių“, - pasakojo E. Greimas.

Specialistas pripažįsta, kad metinį medžiojamų gyvūnų ataskaitos sudarymo procesą reikia tobulinti. Jis svarsto apie tris alternatyvas, kurios atsakingai ir koordinuotai vykdytų šį procesą, taip sukuriant tam tikrą priežiūros kontrolės sistemą.

Pirmoji – valstybė, antroji – patys medžiotojai, galiausiai – nevalstybinė priežiūros organizacija. Visgi E. Greimas pripažįsta faktą, kad, vargu, ar tokia sistema kada nors būtų realizuota Lietuvoje.

Niekas nieko neskaičiuoja?

Vienos dienos skaičiavimo metodikai nepritaria ir medžiotojas Tauras (tikroji vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Pasak jo, gamtai neįsakysi sudaryti skaičiavimui palankių sąlygų būtent tą dieną, kai reikės vykdyti apskaitą. Visgi vyras iškelia kitą opią problemą. Skaičiuoti gyvūnus galima, kad ir ištisus metus, deja, tam nėra paruošta pakankamai kvalifikuotų specialistų.„

Lietuvoje niekas nevykdo jokios apskaitos arba bent jau taip, kaip priderėtų.

Aš pats priklausau net keliems medžiotojų būreliams ir nė karto nesu matęs, kad kas nors skaičiuotų gyvūnus. Kam vargintis, jei galima tiesiog pateikti bet kokius skaičius ir niekas tavęs netikrina“, - tikina p. Tauras.Pasak jo, Lietuvoje gauti mėgėjiškos medžioklės leidimą – lengviau nei paprasta. Vyras nesistebi, kodėl medžiotojai iš kaimyninių šalių nori specialius kursus baigti būtent mūsų krašte. Niekur kitur taip greitai ir paprastai šių kursų nepabaigsi.

„Lietuvoje mėgėjiška medžioklė populiari. Visi, kas panorėję gali tuo užsiimti. Tai kaip galima mėgėjams leisti vykdyti tokias apskaitas? Aš esu baigęs pirmosios medicinos kursus, tačiau jeigu man reiktų padėti gaivinti žmogų, kaži, ar aš tai padaryčiau gerai kaip šios srities specialistas. Tai apie ką mes kalbame?“- piktinasi medžiotojas.Paklaustas, kodėl pats vyras nesiima inicijuoti kompetetingo apskaitos vykdymo, šis patikina, kad jau bandė tai daryti ir liko nesuprastas: „Kam kažką keisti, jei visiems gerai? Aš vienas nieko nepakeisiu, o eiti prieš sistemą ir pyktis su draugija nesinori.“