- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tai – vieni aukščiausių pasaulio medžių, remiantys dangų palei snieguotas Siera Nevados kalnagūbrio viršukalnes. Fotografas Maiklas Nikolsas antrą aukščiausią medį planetoje – Sekvojų nacionaliniame parke siūbuojančią 3,2 tūkst. metų senumo didįjį mamutmedį, vardu „Prezidentas“ – fotografavo net dvi savaites.
Didieji mamutmedžiai dažnai klaidingai vadinami gigantiškosiomis sekvojomis (lot. Sequoiadendron giganteum, angl. Giant Sequoia, Sierra Redwood, Wellingtonia). Jie auga tik vakarinėje Siera Nevados kalnų pusėje – toji sritis driekiasi apie 600 km per Nevados ir Kalifornijos teritorijas. Mamutmedžiai gali atlaikyti -31 °C ar net žemesnę temperatūrą jeigu šaltis tęsiasi neilgai ir aplink medį gausi sniego paklodė. Bet už natūralaus arealo paplitimo ribų, jo lapija gali nukentėti nuo atšiauraus vėjo, taip pat nepakenčia per didelės dirvožemio drėgmės. „Gigantiškosios sekvojos“ gali išaugti iki 75 metrų aukščio. Tai prilygsta 20 aukštų pastatui.
„Ne, šis mamutmedis nėra didžiausias (ir tikrai ne aukščiausias) medis Žemėje. Jis – tik antras planetoje, - M. Nikolso fotografijas žurnale „National Geographic“ komentuoja straipsnių autorius Deividas Kamenas (David Quammen). – Humbolto valstybinio universiteto mokslininko Stivo Sileto (Steve Sillett) ir jo kolegų vertinimu, „Prezidentas“ iš tiesų yra antras didžiausias (ne aukščiausias) medis pasaulyje. Ši tyrėjų brigada žino, ką kalba, nes yra išmatavusi ne vieną pirmojo penketuko egzempliorių.“
„Mamutmedžiai nėra tokie aukšti, kokios gali būti jų giminaitės visžalės sekvojos ar konkurentai iš Australijos žemyno – eukaliptai. Tačiau aukštis – dar ne viskas. „Prezidentas“ yra gerokai masyvesnė už bet kurią sekvoją ar eukaliptą.“
„Žvelgiant iš apačios, šiurpaus aukščio kamienas sminga kone į padebesius ir siekia 75 metrus. „Prezidentas“ turi keturias didžiules lajas, kiekviena iš kurių dydžiu prilygsta rimtam medžiui. Nors šios titano kamienas nėra toks drūtas, kokiu pasižymi didžiausias pasaulyje milžinas, „Generolu Šermanu“ vadinamas medis, tačiau „Prezidento“ vainikas yra gerokai platesnis. Jį sudaro apie 2 mlrd. amžinai žaliuojančių 3-6 mm ilgio lapelių.“
„Medžiai į aukštį ir plotį auga varžydamiesi su kitais medžiais dėl didesnio kiekio saulės šviesos ir vandens. Įdomu ir tai, kad medis nenustoja didėjęs ir augęs taip, kaip nustoja, pvz., sausumos žinduoliai ar paukščiai, kurių dydį, pasiekus lytinę brandą, reguliuoja gravitacija. Medžio dydį taip pat apsprendžia gravitacija, tačiau ne taip, kaip kondoro ar žirafos dydį.“
„Medžiui nereikia niekur judėti iš vietos, tad jis tvirtina savo struktūrą, vis pridėdamas medienos. Didieji mamutmedžiai išauga tokie gigantiški todėl, kad jie yra nepaprastai seni.“
Mamutmedžio kamieno storis palei žemę užimtų nemažo kambario plotą – stovint netoliese, jo beveik neįmanoma aprėpti žvilgsniu. Kolosalus šių medžių dydis leidžia jiems atlaikyti didžiausias gamtinių stichijų negandas – mamutmedžiai yra abejingi audroms, gaisrams ir net žaibo išlydžiams.
O svarbiausia – jie niekad nesiliauja augę. Net ir kai pasiekia keliasdešimties metrų aukštį. Maža to, kuo medis senesnis, tuo intensyvesni jo augimo procesai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų16
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...