Medžiai-titanai: sekvojų pusbroliai didieji mamutmedžiai

Tai – vieni aukščiausių pasaulio medžių, remiantys dangų palei snieguotas Siera Nevados kalnagūbrio viršukalnes. Fotografas Maiklas Nikolsas antrą aukščiausią medį planetoje – Sekvojų nacionaliniame parke siūbuojančią 3,2 tūkst. metų senumo didįjį mamutmedį, vardu „Prezidentas“ – fotografavo net dvi savaites.

Didieji mamutmedžiai dažnai klaidingai vadinami gigantiškosiomis sekvojomis (lot. Sequoiadendron giganteum, angl. Giant Sequoia, Sierra Redwood, Wellingtonia). Jie auga tik vakarinėje Siera Nevados kalnų pusėje – toji sritis driekiasi apie 600 km per Nevados ir Kalifornijos teritorijas. Mamutmedžiai gali atlaikyti -31 °C ar net žemesnę temperatūrą jeigu šaltis tęsiasi neilgai ir aplink medį gausi sniego paklodė. Bet už natūralaus arealo paplitimo ribų, jo lapija gali nukentėti nuo atšiauraus vėjo, taip pat nepakenčia per didelės dirvožemio drėgmės. „Gigantiškosios sekvojos“ gali išaugti iki 75 metrų aukščio. Tai prilygsta 20 aukštų pastatui.

„Ne, šis mamutmedis nėra didžiausias (ir tikrai ne aukščiausias) medis Žemėje. Jis – tik antras planetoje, - M. Nikolso fotografijas žurnale „National Geographic“ komentuoja straipsnių autorius Deividas Kamenas (David Quammen). – Humbolto valstybinio universiteto mokslininko Stivo Sileto (Steve Sillett) ir jo kolegų vertinimu, „Prezidentas“ iš tiesų yra antras didžiausias (ne aukščiausias) medis pasaulyje. Ši tyrėjų brigada žino, ką kalba, nes yra išmatavusi ne vieną pirmojo penketuko egzempliorių.“

„Mamutmedžiai nėra tokie aukšti, kokios gali būti jų giminaitės visžalės sekvojos ar konkurentai iš Australijos žemyno – eukaliptai. Tačiau aukštis – dar ne viskas. „Prezidentas“ yra gerokai masyvesnė už bet kurią sekvoją ar eukaliptą.“

„Žvelgiant iš apačios, šiurpaus aukščio kamienas sminga kone į padebesius ir siekia 75 metrus. „Prezidentas“ turi keturias didžiules lajas, kiekviena iš kurių dydžiu prilygsta rimtam medžiui. Nors šios titano kamienas nėra toks drūtas, kokiu pasižymi didžiausias pasaulyje milžinas, „Generolu Šermanu“ vadinamas medis, tačiau „Prezidento“ vainikas yra gerokai platesnis. Jį sudaro apie 2 mlrd. amžinai žaliuojančių 3-6 mm ilgio lapelių.“

„Medžiai į aukštį ir plotį auga varžydamiesi su kitais medžiais dėl didesnio kiekio saulės šviesos ir vandens. Įdomu ir tai, kad medis nenustoja didėjęs ir augęs taip, kaip nustoja, pvz., sausumos žinduoliai ar paukščiai, kurių dydį, pasiekus lytinę brandą, reguliuoja gravitacija. Medžio dydį taip pat apsprendžia gravitacija, tačiau ne taip, kaip kondoro ar žirafos dydį.“

„Medžiui nereikia niekur judėti iš vietos, tad jis tvirtina savo struktūrą, vis pridėdamas medienos. Didieji mamutmedžiai išauga tokie gigantiški todėl, kad jie yra nepaprastai seni.“

Mamutmedžio kamieno storis palei žemę užimtų nemažo kambario plotą – stovint netoliese, jo beveik neįmanoma aprėpti žvilgsniu. Kolosalus šių medžių dydis leidžia jiems atlaikyti didžiausias gamtinių stichijų negandas – mamutmedžiai yra abejingi audroms, gaisrams ir net žaibo išlydžiams.

O svarbiausia – jie niekad nesiliauja augę. Net ir kai pasiekia keliasdešimties metrų aukštį. Maža to, kuo medis senesnis, tuo intensyvesni jo augimo procesai.

Nuotraukų ir video siužetų galite pamatyti čia.


Šiame straipsnyje: įdomumokslasgamta

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių