Lietuvos „kalnų karalienę“ prireikė gelbėti nuo lankytojų antplūdžio

Paskutiniųjų auksinio rudens, o gal net pirmuoju sniegu pažymėtų dienų neverta leisti namuose. Nepriklausomai nuo to, ar ieškoma ramių vienatvės ir apmąstymo akimirkų, ar triukšmingo savaitgalio su šeima, rudens spalvų gama geriausia grožėtis gamtoje. Šiemet – labiau nei bet kada: įspūdingiausios Lietuvos kalvos rudenį pasitinka atsinaujinusios ir sutvarkytos. Tad kur važiuoti ieškant įspūdingų vaizdų, mistinių raganų suvažiavimų ar protėvių gyvenimo pėdsakų?

Kaip atrodo „kalnų karalienė“?

Sakoma, kad Šatrija – gražiausia Žemaitijos kalva. Legenda byloja, kad čia būta visų Žemaitijos raganų suvažiavimo vietos, o pati kalva – aukščiausia Žemaitijoje – raganų žemėmis užpilta bažnyčia. Jei tikėsime šia legenda, beliks pripažinti, kad senosios Žemaitijos raganos pasirinko įspūdingą vietą: nuo ant Pašatrijos piliakalnio esančios apžvalgos aikštelės matyti Girgždūtės, Sprūdės, Medvėgalio piliakalniai, Žąsūgalos, Žiograkalnio, Kietkalnio kalnai, Užventis, Upyna, Luokė, Telšių katedros bokštai ir kt. Kalno apylinkės priklauso Šatrijos kraštovaizdžio draustiniui.

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad žmonių čia gyventa dar nuo II a. pr. Kr., o XIV a. stovėjusi medinė pilis. Istorikai spėja, kad čia būta vieno pagrindinių pagonių tikėjimo centrų, kuris sunaikintas įvedus krikščionybę. Šiandien Šatrijos kalnas ir Pašatrijos piliakalnis – visus metus gausiai lankomas kompleksas.

Norint apsaugoti kalvą nuo gausių lankytojų keliamos erozijos bei suteikti dar daugiau įspūdžių, nuo šio rudens lankytojų laukia naujai įrengti laiptai, terasuoti takai, informacinės aikštelės. Numatyta sutvarkyti piliakalnį ir gyvenvietę atstatant ir sutvirtinant erozijos pažeistus šlaitus. Siekiant apsaugoti augmeniją ir kultūrinį sluoksnį bus įrengti pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat įrengti informaciniai stendai, rodyklės. Siekiant atverti piliakalnį bus atliekami ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai – kertami menkaverčiai medžiai ir krūmai. Artimiausiu metu turėtų būti sudarytas ir specialus komplekso lankymo maršrutas.

Sutvarkytas Juozapinės kalnas

Daugelis pamatę nustemba – remiantis naujausiais matavimais, trečias pagal aukštį kalnas, Juozapinė, labiau primena kalvą, o ne viršukalnę. Tačiau ši, paskutiniame ledynmetyje susiformavusi, kalva vis dar suteikia galimybę pasigrožėti kraštovaizdžiu.

Norinčiųjų apžvelgti viską iš aukščiau nuo rudens čia lauks apžvalgos bokštelis. Taip pat bus sutvarkyta kalno aplinka, pastatytas skulptorės Dalios Matulaitės paminklas.Keliaudami į Juozapinę, pakeliui užsukite ir į netoli esančią Medininkų pilį, kuri lankytojams duris atvėrė tik šį rugsėjį.

Kur ieškoti Laumės kūlio ir Lietuvos Lurdo?

Lankytojų laukia ir sutvarkytas Kartenos piliakalnis. Manoma, kad IX - XIII a. Kartena buvo svarbus kuršių gynybinis ir administracinis centras, įėjęs į Vakarų Žemaitijos pilių ir įtvirtintų gyvenviečių grandinę. Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, tačiau 1263 m. ji buvo sudeginta kryžiuočių. Kuršo vyskupui ir Livonijos ordino magistrui besidalinant užkariautas žemes, XIII a. pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta Kartena.

Kartenos piliakalnio kompleksą sudaro ne tik pats piliakalnis su gyvenviete, bet ir mitologinis akmuo, vadinamas Laumės kūliu su Karvės, Velnio pėda bei netoliese esantis Kartenos Lurdas, kaip spėjama, įrengtas buvusio pagonių alko vietoje. Dabar čia įrengta akmenų mūro Lurdo grota su Švč. Lurdo Marijos skulptūra. Sakoma, kad prieš ją esančio šaltinio vanduo turi gydomųjų savybių.Nuo šio rudens Kartenos piliakalnio archeologiniame komplekse įrengtas svarbiausius komplekso objektus jungiantis pėsčiųjų takas su sustojimo vietomis, informaciniais stendais, ženklais bei nuorodomis.

Taip pat atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, įrengta kita rekreacinė infrastruktūra.Visos šios kalvos sutvarkytos Įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)”.

Iki 2013 m. lapkričio pabaigos iš viso bus sutvarkyta daugiau nei 70 saugomų objektų, įrengtos septynios lauko informacinės sistemos. Pirmuosius, baigtus, projekto darbus jau galite išvyksti savo akimis, aplankydami vieną Kartenos, Pašatrijos piliakalnius bei Juozapinę. Projektas finansuojamas ES Sanglaudos fondų, jį įgyvendina Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių