L. Klimka: metas ieškoti pavasario ženklų

Sausio 25-oji – pusiaužiemis. Sakoma, kad šią dieną miške savo oloje nubunda barsukas, iškiša galvą apsidairyti ir išeina pasivaikščioti arba smunka atgal į olą bei gulasi ant to paties šono. Pagal tai sprendžiama, ar dar toli pavasaris.

Etnologas Libertas Klimka teigia, kad šią dieną reiktų gamtoje pasidairyti pirmųjų pavasario ženklų, savo aplinkoje pažadinti gamtos gyvastį. Anot etnologo, tradiciniame kalendoriuje sausio 25-oji – reikšminga diena.

„Senoliai kaime pasakytų, kad diena jau pailgėjusi per avinuko šuolį. Na o astronominis kalendorius rodo, kad nuo saulėgrįžos, šviesiojo paros laiko prisidėjo visa valanda ir septynios minutės“, – LRT radijui pasakojo jis.

Etnologo teigimu, liaudiškieji papročiai pataria per pusiaužiemį pasidairyti gamtoje pirmųjų, dar nedrąsių pavasario ženklų.

„Sakoma, tądien meška savo guolyje ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Savo oloje prabunda barsukas. Miegalius iškiša galvą apsidairyti. Jeigu švies saulė, jis gali savo šešėlio išsigąsti, tada jis smunka atgal į olą. Tačiau ant nugulėto šono miegas bus visai prastas – ir sniegas tada greit susmegs, o pavasaris bus ankstyvas. Jei bus apniukę, barsukas gerai pasimankština miške, pakvėpuoja grynu oru ir visur lieka jo pripėduota. Grįžęs jis kietai įminga – pavasario tada negreit sulauksime, jis bus vėlyvas ir šaltas“, – kalbėjo L. Klimka.

Jis pastebi, kad daugelis liaudiškų pastebėjimų tebegalioja: „Dar žmogaus veikla nesugebėjo tiek sutrikdyti gamtos reiškinius, kad šimtamečiai pastebėjimai jau būtų visai pasikeitę.“

Pasak etnologo, žmogus per pusiaužiemį savo aplinkoje turėtų pažadinti gamtos gyvastį: papurtyti apšarmojusias obelis, pabelsti į apsnigtus avilius – tada ir bitelės visu kamuoliu persirita ant kito korio.

L. Klimkos teigimu, šią dieną paisyta tradicinių draudimų.

„Sakykime, dzūkai bulvių nevalgydavo, kad vasarą jos nekirmytų. Žemaičių vilnų nekaršdavo, neverpdavo, kad kandys išaustų drabužių neišvarpytų. Vyrai jokių medžių dirbinių nedirbdavo, nes medieną kirvarpos išvagos. Tokie draudimai ateina iš labai tolimų laikų, nuo mėnulinio kalendoriaus, kuris ir buvo vadinamas Kirmių diena, ir nustatomas pagal pirmą jauno mėnulio pasirodymą“, – sakė etnologas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vytautas

vytautas portretas
gerb. Klimka neteisingai barsuko išsigandimą ir pavasario atėjimą aiškina, Jei ši diena saulėta,tai žiemos antra pusė bus šaltesnė .pavasaris vėlyvas. Taip aiškino suvalkijos krašto Senoliai.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Invaziniai augalai: gražūs, bet kenksmingi
    Invaziniai augalai: gražūs, bet kenksmingi

    Invaziniais augalais, kurių daug šalies pievose, žmonės grožisi ar net specialiai juos veisia, kartais net nežinodami apie jų daromą žalą, tačiau pasak gamtininko Almanto Kulbio, reikėtų tokius augalus pažinti ir naikinti. ...

  • Australijos zoologijos sode pasaulį išvydo baltas koalos jauniklis
    Australijos zoologijos sode pasaulį išvydo baltas koalos jauniklis

    Viename Australijos zoologijos sode koala atsivedė retą baltą jauniklį, antradienį paskelbė darbuotojai. ...

  • Po Klaipėdą migravo briedis
    Po Klaipėdą migravo briedis

    Po uostamiestį sekmadienio rytą klaidžiojo briedis. Laukinis gyvūnas buvo pastebėtas keliose vietose šiaurinėje miesto dalyje.  ...

    1
  • Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo
    Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo

    Lietuvoje – vis dar vasara, jau tikrai brandi, prisirpusi ir dosni. Savo turtais ji dalijasi su visais, o mums tenka pati gražiausia dovana – puikūs orai, saulė, maudynės, tinkamos sąlygos javapjūtei. Ar ko nepamiršome? Na, žinoma, ki...

  • Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis
    Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis

    San Kristobalio ugnikalnis, aukščiausias Nikaragvos kalnas, penktadienį pradėjo spjaudyti pelenus ir siera dvokiančias dujas, pasiekusias mažiausiai keturis kaimyninius miestelius ir kaimus. ...

    1
  • Itin reta veislė: šunys-dainininkai
    Itin reta veislė: šunys-dainininkai

    Naujosios Gvinėjos staugiantieji šunys, kartais dar vadinami dainininkais – vieni rečiausių šunų planetoje, mat išlikusių nelaisvėje jų yra vos šimtas. ...

  • Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau
    Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau

    Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tikriausiai tirps sparčiau, nors pastaruoju metu šis procesas buvo sulėtėjęs, trečiadienį paskelbė mokslininkai, atradę naujų ledynų slinkimo ypatumų. ...

  • Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis
    Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis

    Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. ...

  • Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą
    Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą

    Esame jau antroje rugpjūčio pusėje, taigi – dar vasaroje, kuri nepaliauja mūsų stebinti savo orais ir reiškiniais. Ką tik regėjome, kaip tikina meteorologai, karščiausią šios vasaros dieną, paskui skirtingus Lietuvos region...

  • Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis
    Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis

    Domeikavoje gyvenanti Emilė Šmidtaitė nuo ankstyvos vaikystės tempė į namus visokius smulkius gyvius, kokius tik rasdavo gamtoje. Tačiau ir dabar trylikametės Emilės galva pramušta dėl įvairių gyvūnų, kurių įvairovė stebina ne vie...

    5
Daugiau straipsnių