Kodėl rudenį medžių lapai keičia spalvas?

Kasmet rudenį vienas po kito krentantys ir spalvas keičiantys lapai – įprastas reiškinys.

Medžiai, ruošdamiesi ramybės būsenai, meta lapus, apsivalo nuo per vasarą sukauptų toksinų ir cheminių medžiagų, grąžina juos į aplinką.

O kodėl tuo metu kinta lapų spalva? Spalvos, kiekvieną rudenį nudažančios miškus ir parkus, skiriasi priklausomai nuo to, kurioje vandenyno pusėje medžiai auga. Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje rudens paletėje dominuoja liepsnojantys raudoni atspalviai, tačiau Europoje lapai dažniausiai tampa geltoni.

Prieš keletą metų JAV mokslininkai iškėlė hipotezę, kad medžiai žalią lapų spalvą į raudoną keičia norėdami atbaidyti žoliaėdžius gyvūnus. Pasak, specialistų, geltoni lapai – traktuojami kaip apetitą žinduoliams žadinantis veiksnys.

„Skirtinguose žemynuose esti kitokia augmenija ir augalija. Vyksta evoliucija, visi gyvi organizmai prisitaiko prie gamtos, klimato sąlygų. Tokia teorija galima, bet tam reikia turėti konkrečių įrodymų, kad kenkėjai neėda raudonspalvių lapų“, - svarsto Salantų regioninio parko vyr.specialistė, ekologė Rimantė Vitkauskaitė.

Nors specialistė neatmena tokios teorijos, tačiau, jos nuomone, lapų spalvos kitimas yra chemininės būsenos variacija.

Lapai kaip struktūrinis audinys yra sudarytas iš elementų – karotinoido ar antociano, o pigmentas chlorofilas juos tarsi įlaminuoja. Vėliau, jam nykstant dėl oro sąlygų kaitos, ima ryškėti, kurių elementų lapai turi daugiau. Dėl to ir to pačio medžio lapai gali pasidabinti skirtingomis spalvomis.

„Lapai žali, todėl, kad juose pilna chlorofilo. Ši medžiaga lapams padeda su vykdyti fotosintezę ir gaminti deguonį. Rudenį vėstantis oras paveikia lapuose esančią veikliąją medžiagą ir šis pigmentas skyla į karotinoidus ir antocianus, kurie atsakingi už naujų spalvų susidarymą“, - teigiai ekologė.

Lapai kaip struktūrinis audinys yra sudarytas iš elementų – karotinoido ar antociano, o pigmentas chlorofilas juos tarsi įlaminuoja. Vėliau, jam nykstant dėl oro sąlygų kaitos, ima ryškėti, kurių elementų lapai turi daugiau. Dėl to ir to pačio medžio lapai gali pasidabinti skirtingomis spalvomis.

Staigiai pašalus, tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui - gelsvų“, - teigia specialistė.

Lapų spalvai įtaką daro ir medžio rūšis. Štai beržų niekada nepamatysime pasidabinusių rausvomis spalvomis, kadangi jie turi tik geltoną spalvą lemiančias medžiagas.

Didingieji ąžuolai išvis neturi spalvas lemiančių elementų, todėl, suirus chlorofilui, jų lapai tiesiog paruduoja.

„Kiekvienas medis unikalus, skiriasi jų chlorofilo cheminė sudėtis, todėl ir jų spalvos nebūna vienodos“,- tikina R. Vitkauskaitė.

Įdomu ir tai, kad kasmet medžiai suveši nevienodai. Kiekvienos vasaros gale augalai užmezga mažyčius pumpurus naujiems sezoniniams lapams. Jei šiltasis metų laikas būna sausas, tuomet šios užuomazgos būna minimalios, o kitąmet suvešėję medžių lapai – ne tokie gausūs. Esant šiltiems ir drėgniems orams, medžiai užmezga didesnius pumpurus, kurie vėliau nulemia turtingesnės lapijos suvešėjimą.


Šiame straipsnyje: ruduoorailapaigamta

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių