Kodėl rudenį medžių lapai keičia spalvas?

Kasmet rudenį vienas po kito krentantys ir spalvas keičiantys lapai – įprastas reiškinys.

Medžiai, ruošdamiesi ramybės būsenai, meta lapus, apsivalo nuo per vasarą sukauptų toksinų ir cheminių medžiagų, grąžina juos į aplinką.

O kodėl tuo metu kinta lapų spalva? Spalvos, kiekvieną rudenį nudažančios miškus ir parkus, skiriasi priklausomai nuo to, kurioje vandenyno pusėje medžiai auga. Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje rudens paletėje dominuoja liepsnojantys raudoni atspalviai, tačiau Europoje lapai dažniausiai tampa geltoni.

Prieš keletą metų JAV mokslininkai iškėlė hipotezę, kad medžiai žalią lapų spalvą į raudoną keičia norėdami atbaidyti žoliaėdžius gyvūnus. Pasak, specialistų, geltoni lapai – traktuojami kaip apetitą žinduoliams žadinantis veiksnys.

„Skirtinguose žemynuose esti kitokia augmenija ir augalija. Vyksta evoliucija, visi gyvi organizmai prisitaiko prie gamtos, klimato sąlygų. Tokia teorija galima, bet tam reikia turėti konkrečių įrodymų, kad kenkėjai neėda raudonspalvių lapų“, - svarsto Salantų regioninio parko vyr.specialistė, ekologė Rimantė Vitkauskaitė.

Nors specialistė neatmena tokios teorijos, tačiau, jos nuomone, lapų spalvos kitimas yra chemininės būsenos variacija.

Lapai kaip struktūrinis audinys yra sudarytas iš elementų – karotinoido ar antociano, o pigmentas chlorofilas juos tarsi įlaminuoja. Vėliau, jam nykstant dėl oro sąlygų kaitos, ima ryškėti, kurių elementų lapai turi daugiau. Dėl to ir to pačio medžio lapai gali pasidabinti skirtingomis spalvomis.

„Lapai žali, todėl, kad juose pilna chlorofilo. Ši medžiaga lapams padeda su vykdyti fotosintezę ir gaminti deguonį. Rudenį vėstantis oras paveikia lapuose esančią veikliąją medžiagą ir šis pigmentas skyla į karotinoidus ir antocianus, kurie atsakingi už naujų spalvų susidarymą“, - teigiai ekologė.

Lapai kaip struktūrinis audinys yra sudarytas iš elementų – karotinoido ar antociano, o pigmentas chlorofilas juos tarsi įlaminuoja. Vėliau, jam nykstant dėl oro sąlygų kaitos, ima ryškėti, kurių elementų lapai turi daugiau. Dėl to ir to pačio medžio lapai gali pasidabinti skirtingomis spalvomis.

Staigiai pašalus, tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui - gelsvų“, - teigia specialistė.

Lapų spalvai įtaką daro ir medžio rūšis. Štai beržų niekada nepamatysime pasidabinusių rausvomis spalvomis, kadangi jie turi tik geltoną spalvą lemiančias medžiagas.

Didingieji ąžuolai išvis neturi spalvas lemiančių elementų, todėl, suirus chlorofilui, jų lapai tiesiog paruduoja.

„Kiekvienas medis unikalus, skiriasi jų chlorofilo cheminė sudėtis, todėl ir jų spalvos nebūna vienodos“,- tikina R. Vitkauskaitė.

Įdomu ir tai, kad kasmet medžiai suveši nevienodai. Kiekvienos vasaros gale augalai užmezga mažyčius pumpurus naujiems sezoniniams lapams. Jei šiltasis metų laikas būna sausas, tuomet šios užuomazgos būna minimalios, o kitąmet suvešėję medžių lapai – ne tokie gausūs. Esant šiltiems ir drėgniems orams, medžiai užmezga didesnius pumpurus, kurie vėliau nulemia turtingesnės lapijos suvešėjimą.


Šiame straipsnyje: ruduoorailapaigamta

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Varniniai paukščiai – galvos skausmas miestams?
    Varniniai paukščiai – galvos skausmas miestams?

    Kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus paukščių perėjimo metui, šalies miestai jau pajuto varnų ir kovų antplūdį. Viešosiose erdvėse įsikūrę varniniai paukščiai kelia nemažai galvos skausmo miesto valdžiai. ...

    2
  • Ekspertai: afrikinis kiaulių maras Baltijos šalyse plinta palyginti lėtai
    Ekspertai: afrikinis kiaulių maras Baltijos šalyse plinta palyginti lėtai

    Lietuvoje AKM atvejų laukinėje faunoje nuolat daugėja. Nuo šių metų pradžios liga nustatyta 128 vietose 274 šernams (16 sumedžiotų ir 258 nugaišusiems). ...

  • Kruizinis laivas suniokojo Indonezijos koralinį rifą
    Kruizinis laivas suniokojo Indonezijos koralinį rifą

    Užsieniečių kruizinis laivas, šį mėnesį užplaukęs ant rifų žmogaus veiklos beveik nepaliestame Radža Ampato salyne Indonezijos Vakarų Papua provincijoje, suniokojo beveik 19 tūkst. kv. m. koralinių rifų, apskaičiavo Džakarta. ...

  • Ar metalo profilio stogas gali pritraukti žaibą?
    Ar metalo profilio stogas gali pritraukti žaibą?

    Metalo profilio stogas savaime rizikos pritraukti žaibą nedidina, bet yra galimybė, kad toks stogas per trečiąsias pastato konstrukcines dalis gaus įžemėjimą, vadinasi, atsiras kažkoks potencialas, kuris skatins žaibo pritraukimą. Taip sako žaibos...

    1
  • Europos medžio rinkimuose Stelmužės ąžuolas – tryliktas
    Europos medžio rinkimuose Stelmužės ąžuolas – tryliktas

    Pirmą kartą Europos medžio rinkimuose dalyvavęs Stelmužės ąžuolas užėmė tryliktą vietą, rinkimus laimėjo ąžuolas Juozapas iš Lenkijos. ...

    3
  • Pirmieji sėjos darbai: nuo ko pradėti?
    Pirmieji sėjos darbai: nuo ko pradėti?

    Patyrę daržovių augintojai jau žino, kad kovo mėnesio pabaiga yra pats tinkamiausias laikas planuoti derlių ir imtis paruošiamųjų darbų. Kaip viską apgalvoti, kad derliaus nebūtų per daug, bet ir nepritrūktų? Ką daryti, kad švieži...

  • Meteorologai: stichinių nelaimių tik daugės
    Meteorologai: stichinių nelaimių tik daugės

    Pasaulinės meteorologijos agentūros ataskaita apie praėjusių metų klimatą Žemėje parodė, kad tai buvo ne tik rekordiškai šilti metai, bet gerokai padidėjo tokio atšilimo pastiprintų stichinių nelaimių griaunamoji galia. ...

    3
  • Naujosios Zelandijos papūgos užkrečia juoku
    Naujosios Zelandijos papūgos užkrečia juoku

    Mokslininkai išsiaiškino, kad Naujojoje Zelandijoje gyvenančios papūgos kėjos skleidžia garsus, primenančius žmonių užkrečiamą juoką, o juos išgirdę kiti paukščiai viską meta ir ima žaisti. ...

  • Invaziniai augalai sukelia puokštę problemų
    Invaziniai augalai sukelia puokštę problemų

    Invazinių augalų sėklos lengvai prieinamos sodininkams, bet dažnai nesusimąstoma, kad svetimų šalių augalai, pasodinti Lietuvoje, gali sukelti didelių problemų. ...

    1
  • Sosnovskio barščiui naikinti – naujas metodas
    Sosnovskio barščiui naikinti – naujas metodas

    Jau prasideda Sosnovskio barščių vegetacija, todėl laikas planuoti priemones kovai su šiais labai sparčiai plintančiais ir išstumiančiais vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darančiais invaziniais augalais, kelian...

    4
Daugiau straipsnių