Kodėl medžiai neauga aukštesni nei 100 metrų?

Paprastai kuo aukštesnis medis, tuo mažesni jo lapai. Matematinis šio reiškinio paaiškinimas, pasirodo, taip pat nustato ribas, iki kokio aukščio medžiai gali augti.

Kaare Jensenas iš Harvardo universiteto ir Maciejus Zwienieckis iš Kalifornijos universiteto palygino 1925 medžių rūšis, kurių lapų dydis siekia nuo vos kelių milimetrų iki daugiau kaip metro ilgio, ir nustatė, kad labiausiai savo dydžiu skiriasi gana žemų medžių lapai, rašo NewScientist.com.

K. Jensenas mano, kad to paaiškinimas slypi augalo medžiagų apytakos sistemoje. Lapuose pagaminamas cukrus paskirstomas pro vamzdelio formos ląstelių tinklą, vadinamą floema. Kuo didesni augalo lapai, tuo greičiau cukrus pasiekia likusį augalą. Tačiau floema stiebe, šakose ir šaknyse veikia kaip butelio kamštis. Galiausiai pasiekiamas taškas, kai toliau augdami lapai imtų tiesiog švaistyti energiją. Aukšti medžiai šią ribą pasiekia tuomet, kai jų labai dar maži, nes cukrus turi judėti per tiek daug kamieno, kad pasiektų šaknis, o tai sukuria didesnį susigrūdimą.

K. Jenseno lygtys, apibūdinančios ryšį, rodo, kad medžiams augant, neįprastai dideli ar maži lapai miršta. Lapų dydžių skirtumai išnyksta pasiekus maždaug 100 metrų aukštį. Panašu, kad aukštesni medžiai negali išauginti gyvybingų lapų. Tai galėtų paaiškinti, kodėl aukščiausios Kalifornijos sekvojos augti nustoja pasiekusios 115,6 metrų.


Šiame straipsnyje: medžiaigamtaįdomu

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių