- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kamuoliniai žaibai – vienas rečiausių ir vienas paslaptingiausių atmosferos reiškinių. Nors apie juos sklinda būtos ir nebūtos istorijos, susidūrus su šiuo reiškiniu tikrovėje adrenalino kraujyje pakaktų visai savaitei. Mįslingą fenomeną mokslininkai pabandė išgvildenti pasitelkdami matematiką.
Melsvai švytintys, ore be garso ir neprognozuojamai sklendžiantys greipfruto dydžio elektros plazmos kamuoliai, regis, susiformuoja spontaniškai – kartais patalpose, kartais šalia skrendančių lėktuvų. O egzistuoja tik keletą sekundžių.
Mokslas iki galo kamuolinių žaibų dar nėra perpratęs, kadangi tirti juos empiriškai (ar bent jau sukurti dirbtinius kamuolinius žaibus) yra beveik neįmanoma. Neįmanoma ir dėl to, nes nėra visuotinai priimto paaiškinimo, kaip jie atsiranda.
Žurnale „Journal of Geophysical Research Atmospheres“ tyrėjai iš Australijos Visuotinės gerovės mokslinių ir industrinių tyrimų organizacijos (Australia’s Commonwealth Scientific and Industrial Research Organization – CSIRO) ir Australijos valstybinio universiteto išdėstė matematinę teoriją, kuri, jų įsitikinimu, paaiškina, kaip ir kur yra linkę atsirasti kamuoliniai žaibai.
Pateiktoje teorijoje mokslininkai formuluoja prielaidą, jog kamuolinis žaibas nėra mikrobangų spinduliuotės rezultatas, antimedžiaga ar po žaibo iškrovos likusios lėtai degančios silicio dalelės (visa tai įvairiose teorijose buvo įvardijama kaip galimi kamuolinių žaibų fenomeno šaltiniai). Australų tyrėjų grupė pasirinko prielaidą, jog kamuolinis žaibas yra likučiai jonų, kurie kaupiasi ir sąveikauja su elektriniu lauku, dažniausiai – per kažkokią dalijančią plokštumą (pvz., lango stiklas – tai paaiškintų, kodėl kai kurie liudininkai pasakoja, jog matė, kaip šie švytintys rutuliai skrieja pro lango stiklą).
Straipsnyje teoretizuojama, jog jonų (elektros krūvį turinčių dalelių) likučių srautai, susiformuojantys po žaibo iškrovos arba iš kažkokių kitų jonų dalelių šaltinių (pvz., lėktuvų radarų – galbūt todėl kamuoliniai žaibai dažnai pastebimi prie lėktuvų?) susikaupia ant kokios nors plonos plokštumos (pvz., lango stiklo) ir priešingoje pusėje sukuria elektrinį lauką. Laukas sužadina aplink esančias oro molekules, o kraštutiniais atvejais sužadina taip smarkiai, kad plazmos kamuolys išsikrauna (tyliai išnyksta, o kartais – trenkia, sprogsta su didžiule jėga).
Šioje teorijoje svarbu yra tai, jog mokslininkų samprotavimai grindžiami matematiniais skaičiavimais, jonų ir elektronų judėjimo apskaičiavimui pasitelkus visuotinai priimtas lygtis. Vadinasi, tokią teoriją būtų galima mėginti testuoti laboratorijoje. Be to, teorija neprieštarauja dažniems liudijimams, jog kamuoliniai žaibai pereina skradžiai lango stiklą ar atsiranda prie lėktuvų pirmagalių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai5
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas2
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones4
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...