Kaip pelėda pasuka galvą ir nenusilaužia sprando?

Pelėdoms nereikia turėti akių pakaušyje, kad galėtų matyti, kas vyksta joms už nugaros. Jos tiesiog gali galvą pasukti.

Iš tiesų, dauguma pelėdų rūšių, pavyzdžiui, dryžuotosios pelėdos, gali galvas pasukti 270 laipsnių į abi puses, o tai reiškia, kad jos gali žiūrėti į dešinę, iki galo pasukę galvą į kairę ir atvirkščiai.

Tačiau kaip tai padaryti nepažeidžiant arterijų ir neužkertant kelio kraujui pasiekti smegenis? Tą nusprendė išsiaiškinti iliustratorius ir gydytojas iš Johno Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos.

„Iki šiol tokius specialistus kaip aš, kurie susiduria su sužeidimais, kuriuos sukelia pažeistos galvos ir kaklo arterijos, visada glumino, kodėl greitus sukamuosius galvos judesius atliekančios pelėdos tūkstančiais negyvos neguli miškuose ant žemės, kodėl jų neištinka insultas“, – teigia tyrimo autorius Philippe Gailloud.

Jei žmogus pabandytų galvą pasukti taip staiga ir taip toli, jis pažeistų arterijų sieneles. Tuomet susidarytų krešuliai, kurie sukeltų insultą (be to, mes nusisuktumėme sprandą), pridūrė jis. „Daugelio gyvūnų kakluose (taip pat ir pelėdų bei žmonių) esančios miego ir stuburo arterijos yra labai trapios ir paveikiamos net menkiausių kraujagyslių sienelių pažeidimų“, – aiškino specialistas.

Norėdami pamatyti, kaip atrodo pelėdų kraujagyslės, kai sukasi jų kaklai, tyrėjai į dešimties negyvų pelėdų kraujagysles suleido spalvoto skysčio ir naudodami kompiuterinį tomografą stebėjo, kaip mirgantis skystis sklinda pro paukščių arterijas kaip kraujas, pasakojo Fabianas de Kok-Mercado, prisidėjęs prie tyrimo ir tuomet Johno Hopkinso universitete studijavęs medicininės iliustracijos magistrantūrą. Tyrėjai tuomet pasuko pelėdų galvas ir stebėjo, kas vyko.

Padarius nuotraukas kompiuteriniu tomografu, tyrėjai į snieginės, dryžuotosios ir didžiosios raguotosios pelėdos venas suleido į plastiką panašios medžiagos ir tuomet atliko gyvūnų skrodimus, sužymėdami kraujagyslių kelius ir vietas.

Jie atrado daug anksčiau nežinomų ir unikalių bruožų, sakė F. de Kok-Mercado.

Visų pirma, pelėdų kaklo kauluose – slanksteliuose – esančios skylės yra daug didesnės nei tos, kurios aptinkamos kitų paukščių ir žmonių kakluose. Žmogaus kūne, skylė slankstelyje yra maždaug tokio pat dydžio, kaip ir arterija, tačiau pelėdų atveju – skylė maždaug 10 kartų didesnė nei arterija, teigiama tyrime, paskelbtame žurnale „Science“. Šiose ertmėse arba kanaluose, greičiausiai yra oro pagalvės, kurios sušvelnina galvos sukimo judesį, teigė F. de Kok-Mercado.

„Mes taip pat iš karto pastebėjome, kad šių kanalų nėra dviejuose apatiniuose kaklo slanksteliuose“, – teigė jis. Tai į stygas panašias kraujagysles šiek tiek atlaisvina, kai paukštis suka galvą.

Didelės ertmės ir laisvumas kaklo apačioje padeda paaiškinti, kodėl kraujagyslės netrūksta. Tačiau tai nepaaiškina, kodėl nenutrūksta kraujo tiekimas, kai pelėda pasuka galvą – sukant taip smarkiai, kraujagyslės turėtų būti iš dalies užblokuojamos.

Komanda pastebėjo, kad kaklo arterija prie pat smegenų šiek tiek paplatėja, kas yra neįprasta ir kitiems gyvūnams nebūdinga (kaip ir medžio šaknys, kraujagyslės, toldamos nuo širdies, mažėja). Tyrimo autoriai mano, kad šios padidėjusios sritys gali funkcionuoti kaip rezervuarai, kuriuose gali kauptis kraujas, taigi smegenys turi papildomo kraujo, kai galva pasukama.

Kraujagyslės prie smegenų taip pat gerai sujungtos. Kraujagyslė, vadinama artimąja trišake arterija, jungia priekinę ir užpakalinę pelėdos smegenų dalį, o tai padeda organą aprūpinti kiek įmanoma didesniu kraujo kiekiu.

Kodėl pelėdoms būtina taip smarkiai pasukti kaklą? Todėl, kad jų akys yra vamzdinės, panašios į teleskopą, todėl jų regėjimas puikus, aiškina F. de Kok-Mercado. Tačiau kitaip nei žmonės, kurių akys iš esmės yra rutulio pavidalo, pelėdos negali jų judinti taip lengvai, todėl jos turi sukti galvą.

Šis atradimas – dar vienas pavyzdys, kaip tobulai paukščiai prisitaikę prie aplinkos, kaip jie geba matyti, nepaisant to, kad jų akys yra gana nejudrios.

„Tikiuosi, kad žmonėms ims dar labiau vertinti mūsų planetos gyvybę“, – tikisi F. de Kok-Mercado.


Šiame straipsnyje: pelėdapaukščiaiįdomugamta

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vilkai ir lūšys bus skaičiuojami naujais būdais
    Vilkai ir lūšys bus skaičiuojami naujais būdais

    Vilkų ir lūšių populiacijos apskaitos metodus būtina tobulinti. Toks sprendimas buvo priimtas Aplinkos ministerijos surengtame pasitarime, kai šių metų vasario 7 ir 10 d. Lietuvos valstybiniuose ir privačiuose miškuose organizuota a...

  • Jau prasidėjo sraigių rinkimo sezonas
    Jau prasidėjo sraigių rinkimo sezonas

    Vynuoginių sraigių rinkėjams šiemetinis sezonas jau prasidėjo. Lietingi orai sraigėms patinka, atkutusios po žiemos miego jos lenda iš savo slėptuvių. ...

    1
  • Kas vyksta žemės gelmėse, žino tik geologai
    Kas vyksta žemės gelmėse, žino tik geologai

    Poryt, balandžio 30-ąją, bus pažymėta Geologų diena. Nors ši diena Atmintinų dienų įstatymu Lietuvoje įteisinta tik praėjusį gruodį, ją pradėta minėti jau gerokai anksčiau. ...

    1
  • Lietuvoje išsirito gigantiško dydžio drugys
    Lietuvoje išsirito gigantiško dydžio drugys

    Vilniuje veikiančiame šeimos ir pramogų parke „X-Planet“ išsirito itin retos rūšies drugelis, sudominęs pačią JAV vyriausybę. Atlaso vardu moksliniuose šaltiniuose vadinamas drugys – išskirtinis ir ne...

  • Kauno botanikos sode – svaiginantis tulpių žydėjimo metas
    Kauno botanikos sode – svaiginantis tulpių žydėjimo metas

    Nors balandžio orai šilumos ir saulės pagailėjo, Kaune įsikūręs Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo tulpynas jau laukia lankytojų. ...

  • Kas naktimis vejose išknaibo duobutes?
    Kas naktimis vejose išknaibo duobutes?

    Lietuvoje balandžio galas, taigi – paties gražiausio pavasario metas. Po tokių žodžių jūs tik linguosite galvas – turėtų toks būti! Iš tikrųjų tai, kas teko antrajai balandžio pusei, buvo nelaukta. Mes visada laukiame geresnių ...

  • Tarp naujų saugomų gamtos objektų – ir ypatingi medžiai
    Tarp naujų saugomų gamtos objektų – ir ypatingi medžiai

    Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas papildytas 34 objektais. Tarp jų – net 13 ąžuolų. ...

  • Šimtamečiai ąžuolai dar stovės
    Šimtamečiai ąžuolai dar stovės

    Dviračių treko skvere augantys šimtamečiai ąžuolai bent kol kas išliks. Uostamiesčio savivaldybė neskuba apsispręsti, ar imsis medžius saugoti, ar vis dėlto jie bus pašalinti. ...

    2
  • Kaišiadoryse – antrasis susitikimas su paukščiais
    Kaišiadoryse – antrasis susitikimas su paukščiais

    Paukščių ir pramogų gryname ore mylėtojus kaišiadoriečiai jau antrą kartą pakvies į Paukščių festivalį. ...

  • Apie Lietuvos moliuskus – patraukliai
    Apie Lietuvos moliuskus – patraukliai

    Neseniai pasirodęs Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus leidinys „Lietuvos moliuskai“ – plačiajai gamtos mylėtojų bendruomenei skirta lengvai suprantama ir įdomi knyga, atverianti vartus į sausumoje, gėluose ir posūriuose vandeny...

    1
Daugiau straipsnių