- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Remiantis daržininkų mėgėjų ir mokslo patirtimi, nerekomenduojama kasmet auginti tas pačias daržoves toje pačioje daržo vietoje. Kad pavasaris netaptų galvosūkiu, kas pernai augo vienoje ar kitoje daržo vietoje, pravers jo planelis.
Mėgėjų gretos tankėja
Artėja pavasaris. Sušilus orams, pradžiūvus dirvai, daugelis kauniečių savaitgaliais darbuosis prie namų ar sodo bendrijose esančiuose daržuose. Nors parduotuvėse gausu įvairiausių šviežių daržovių, tačiau daržininkų mėgėjų skaičius vis vien auga, nes skaniausia tai, kas užauginta savame darže (bent jau mums taip atrodo). Tačiau ne visi žinome, ką ir kaip auginti, kad mūsų užaugintas derlius būtų gausus ir kokybiškas.
Anot Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. dr. Audronės Žebrauskienės, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių derliaus gausą ir kokybę, yra tinkama sėja ir sėjomaina, arba augalų eiliškumas tame pačiame lauke.
Prisiminkime sėjomainą
„Jeigu tos pačios šeimos daržovės tame pačiame lauke bus auginamos kasmet arba tarp šių auginimų bus per trumpas laikas , pastebėsime nepageidaujamų reiškinių: plis ligos, puls kenkėjai, sparčiai augs piktžolės, – vardijo A.Žebrauskienė. – Tad verta prisiminti sėjomainą – daugeliui metų suplanuota skirtingų daržovių rūšių auginimo vienoje lysvėje seka. Sudarant daržovių sėjomainą, reikia parinkti tinkamus priešdėlius".
Kas tas priešsėlis? Tai, anot pašnekovės, praeitais metais toje pačioje lysvėje ar didesniame plote augusios daržovės. Remiantis žmonių ir mokslo sukaupta ilgamete patirtimi, nerekomenduojama toje pačioje vietoje metų metais auginti tuos pačius augalus. Teisingai parinkus priešsėlius, galima sumažinti piktžolių, ligų bei kenkėjų paplitimą, jų daromą augalams žalą.
Pasidarykime planelį
„Kasmet auginant tame pačiame daržo plote vis kitas daržoves, jas rečiau puola kenkėjai ir ligos. Lemiamą reikšmę turi ir atskirų daržovių poreikis maisto medžiagoms. Šiuo požiūriu skiriami daug ir mažai maisto medžiagų naudojantys augalai.
Jie ne tik sunaudoja skirtingą maisto medžiagų kiekį, bet ir, turėdami nevienodą šaknų sistemą, maisto medžiagas ima iš skirtingų dirvos sluoksnių. Pvz., agurkai, lapinės, kai kurios svogūninės daržovės daugiau maisto medžiagų paima iš viršutinių dirvos sluoksnių, o šakniavaisiai ir kopūstinės – iš gilesnių. Ankštinės daržovės (pupos, pupelės, žirniai) dirvoje pagausina azoto. Tinkamai kaitaliojant augalus, pagerėja ne tik jų mityba, bet ir dirvos struktūra", – aiškino A.Žebrauskienė.
Kadangi dėl auginamų daržovių gausos sunku tiksliai atsiminti, kuriuose daržo plotuose jos augo, būtina turėti daržo planą. Turint daržo planą, lengviau nuspręsti, kiek ir kokių sėklų, trąšų pirkti.
Tinkami priešsėliai
Svogūninėms daržovėms tiks tie daržo plotai, kuriuose pernai augo ankštinės ir šakniavaisinės daržovės, agurkai.
Agurkus ir kitas moliūgines daržoves (aguročius, patisonus, cukinijas, moliūgus) patartina sėti toje daržo vietoje, kur pernai augo bulvės, pomidorai, svogūnai, šakniavaisinės daržovės.
Ankštinėms daržovėms tinkamiausi priešsėliai yra agurkai, kopūstinės, šakniavaisinės daržovės, pomidorai, svogūnai.
Kopūstinėms daržovėms tiks augti ten, kur pernai derėjo bulvės, agurkai, pomidorai, svogūnai, ankštinės daržovės.
Pomidorams, baklažanams, paprikoms tinkami priešsėliai yra agurkai, ankštinės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės, šakniavaisinėms daržovėms – pomidorai, agurkai, svogūnai, kopūstinės daržovės.
Žalumyninės daržovės (salotoms, špinatams, ridikėliams) geriau augs po agurkų, svogūnų, ankštinių ir kopūstinių daržovių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...