Įsteigti nauji valstybiniai gamtiniai draustiniai

Įsteigti aštuoni valstybiniai gamtiniai draustiniai. Jie įkurti vertingiausiose saugomose teritorijose, kuriose kyla didžiausia grėsmė rūšims ir natūralioms buveinėms išlikti. Bendras naujai įsteigtų  Jurgelionių ir Margupio botaninių bei Adomiškio, Smiltynės, Svirplinės, Rūžo, Šaltuonos ir Žaliosios pievų botaninių-zoologinių draustinių plotas yra 279,27 ha.

Draustinius buvo numatyta įkurti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, įgyvendinant Buveinių direktyvos nuostatas – suteikti teritorijoms, kuriose yra Europos Bendrijos svarbos saugomų rūšių ir buveinių, teisinį apsaugos režimą. Todėl jie yra svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europos Bendrijai.

Rūžo botaniniame-zoologiniame draustinyje saugoma pūslėtoji aldrūnė – itin retas, plūduriuojantis vabzdžiaėdis vandens augalas. Čia jo populiacija didžiausia Lietuvoje ir viena iš didžiausių Europoje. Draustinis įsteigtas dalyje Rūžo ežero, esančio Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje. Šiam kraštui būdingas didesnis kritulių kiekis, trumpiausias vegetacijos periodas, ankstyvesnės ir ilgesnės žiemos, bet karštesnės vasaros. Tai sudaro palankias sąlygas gyvuoti pūslėtajai aldrūnei. Rūžo ežere aptinkama ir kita saugoma rūšis – plačioji dusia, o pelkinėse buveinėse saugomos ypač mažos sraigutės: keturdantė, pūstoji ir mažoji suktenės.

Margupio botaniniame draustinyje saugomi Margupio slėnio šlaituose dygiųjų krūmynų bendrijas formuojantys kadagynai. Kadagynų bendrijos Lietuvoje - reliktinės. Margupio kadagynas – likutis anksčiau gausiai augusių dygiųjų krūmynų plotų Dubysos ir jos intakų slėnių šlaituose. Čia saugoma į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos dygiosios slyvos populiacija. Kita draustinio saugoma vertybė - natūralios stepinio pobūdžio šlaitų pievos, kuriose aptinkamas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas augalas – melsvasis gencijonas.

Jurgelionių botaninis draustinis įsteigtas išsaugoti savitai ir retai Lietuvoje miško buveinei su gausia žolinių augalų įvairove. Tokio tipo buveinėms dažniausiai priskiriamos ganyklos su pavieniais senais stambiais ąžuolais. 

Net 3 draustiniai įsteigti Ukmergės rajono savivaldybėje. Adomiškio botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomos retos rūšys: šarvuotoji skėtė, auksuotoji šaškytė ir  raudonpilvė kūmutė. Smiltynės botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas vaizdingame Šventosios upės vingyje. Natūralios stepinių pievų buveinės turtingos saugomų rūšių: čia galima rasti retus drugius - stepinį perlinuką, baltajuostį ir juodataškį melsvį, machaoną, smiltyninę hesperiją, o drėgnesnėse pievose auga paprastieji kardeliai, šalmuotosios gegužraibės. Svirplinės botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomos rūšys: pievinis ir rudaakis satyriukai, machaonas, didysis auksinukas, auksuotoji šaškytė. Čia saugoma ir natūrali šarmingų žemapelkių buveinė. 

Žaliosios pievų botaniniame-zoologiniame draustinyje, esančiame Anykščių rajone, gausu saugomų augalų (mažoji ir vyriškoji gegužraibės, pievinė gencijonėlė, žalsvažiedė blandis, baltijinė ir raudonoji gegūnės), drugių (mažoji  ir tamsioji šaškytės, akiuotasis satyras, rudaakis satyriukas, auksuotoji šaškytė), žirgelių (šarvuotoji skėtė), varliagyvių (skiauterėtasis tritonas) rūšių.

Šaltuonos botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas, siekiant išsaugoti retų drugių - kraujalakinio melsvio, didžiojo ausinuko  populiacijas, drėgnose pievose augančius paprastuosius kardelius, Šaltuonos upėje gyvenančius retus moliuskai moliuskus – ovaliąsias geldutes, taip pat natūralias pievų ir miškų buveines. 

Vyriausybė patvirtino naujų gamtinių draustinių ribas ir jų nuostatus. Šios teritorijos yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis. Planavimo procesas kitose Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugai skirtose teritorijose tebevyksta.




NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kruizinis laivas suniokojo Indonezijos koralinį rifą
    Kruizinis laivas suniokojo Indonezijos koralinį rifą

    Užsieniečių kruizinis laivas, šį mėnesį užplaukęs ant rifų žmogaus veiklos beveik nepaliestame Radža Ampato salyne Indonezijos Vakarų Papua provincijoje, suniokojo beveik 19 tūkst. kv. m. koralinių rifų, apskaičiavo Džakarta. ...

  • Ar metalo profilio stogas gali pritraukti žaibą?
    Ar metalo profilio stogas gali pritraukti žaibą?

    Metalo profilio stogas savaime rizikos pritraukti žaibą nedidina, bet yra galimybė, kad toks stogas per trečiąsias pastato konstrukcines dalis gaus įžemėjimą, vadinasi, atsiras kažkoks potencialas, kuris skatins žaibo pritraukimą. Taip sako žaibos...

    1
  • Europos medžio rinkimuose Stelmužės ąžuolas – tryliktas
    Europos medžio rinkimuose Stelmužės ąžuolas – tryliktas

    Pirmą kartą Europos medžio rinkimuose dalyvavęs Stelmužės ąžuolas užėmė tryliktą vietą, rinkimus laimėjo ąžuolas Juozapas iš Lenkijos. ...

    3
  • Pirmieji sėjos darbai: nuo ko pradėti?
    Pirmieji sėjos darbai: nuo ko pradėti?

    Patyrę daržovių augintojai jau žino, kad kovo mėnesio pabaiga yra pats tinkamiausias laikas planuoti derlių ir imtis paruošiamųjų darbų. Kaip viską apgalvoti, kad derliaus nebūtų per daug, bet ir nepritrūktų? Ką daryti, kad švieži...

  • Meteorologai: stichinių nelaimių tik daugės
    Meteorologai: stichinių nelaimių tik daugės

    Pasaulinės meteorologijos agentūros ataskaita apie praėjusių metų klimatą Žemėje parodė, kad tai buvo ne tik rekordiškai šilti metai, bet gerokai padidėjo tokio atšilimo pastiprintų stichinių nelaimių griaunamoji galia. ...

    3
  • Naujosios Zelandijos papūgos užkrečia juoku
    Naujosios Zelandijos papūgos užkrečia juoku

    Mokslininkai išsiaiškino, kad Naujojoje Zelandijoje gyvenančios papūgos kėjos skleidžia garsus, primenančius žmonių užkrečiamą juoką, o juos išgirdę kiti paukščiai viską meta ir ima žaisti. ...

  • Invaziniai augalai sukelia puokštę problemų
    Invaziniai augalai sukelia puokštę problemų

    Invazinių augalų sėklos lengvai prieinamos sodininkams, bet dažnai nesusimąstoma, kad svetimų šalių augalai, pasodinti Lietuvoje, gali sukelti didelių problemų. ...

    1
  • Sosnovskio barščiui naikinti – naujas metodas
    Sosnovskio barščiui naikinti – naujas metodas

    Jau prasideda Sosnovskio barščių vegetacija, todėl laikas planuoti priemones kovai su šiais labai sparčiai plintančiais ir išstumiančiais vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darančiais invaziniais augalais, kelian...

    4
  • Į namus – tik sužalotą žvėrių ar paukščių jauniklį
    Į namus – tik sužalotą žvėrių ar paukščių jauniklį

    Pastaruoju metu Aplinkos ministerijos gamtosaugos specialistai sulaukia nemažai gyventojų skambučių apie rastus tariamai beglobius laukinių gyvūnų ir paukščių jauniklius. Prašoma patarti, kaip juos, parsineštus į namus, maitinti ...

  • Pavasarį – naujos smegduobės
    Pavasarį – naujos smegduobės

    Pavasarį tirpstant įšalui ar dėl gausių kritulių keičiasi gruntų svoris, gruntinio vandens lygis ir atsiveria naujų smegduobių. ...

Daugiau straipsnių