Fizikė G.Tautvaišienė: sulauksime ir dar stipresnių Saulės žybsnių

Ketvirtadienį prasidėjusi Saulės audra, kai mūsų žvaigždė paleido milžiniškus blyksnius su didelį krūvį turinčiomis dalelėmis, didesnių problemų neturėtų sukelti, teigia Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė Gražina Tautvaišienė.

Anot jos, šis žybsnis dar yra gana silpnas, o šio Saulės aktyvumo maksimumo metu galime sulaukti ir daug stipresnių.

Pasak G.Tautvaišienės, Saulės žybsniai skirstomi į tris pagrindines klases, o pastarasis priklauso stipriausiųjų X klasei.

„Tačiau toje X klasėje jis nėra pats stipriausias, kokių esame patyrę. Per pastaruosius 30 metų registruojami patys stipriausi pliūpsniai, sudarytas tokių X pliūpsnių toks dvidešimtukas. Pats stipriausias įvyko  maždaug prieš 9 metus, 2003 metais, praėjusio Saulės aktyvumo maksimumo metu. Jo klasifikacija yra X 28. Na o dvidešimtuko pabaigoje yra X 10 stiprumo žybsniai“, – aiškino instituto vadovė.

Anot jos, liepos 12 dieną užfiksuotas žybsis didžiausią savo darbą jau padarė.

„Rentgeno, gama spinduliai gana greitai pasiekia Žemę. O šiuo metu laukiama dalelių srauto priartėjimo prie Žemės rutulio. Tačiau Žemės magnetinis laukas didžiąją dalį ar beveik visas tas daleles nukreips cirkuliuoti aplink mūsų planetą. Tad didžiausias pasireiškimas bus matomas Šiaurės pašvaisčių pavidalu“, – Lietuvos radijui teigė fizikė.

Anot jos, Saulės dėmių grupėje, pažymėtoje numeriu 1520, galingas medžiagos srauto pliūpsnis tęsėsi net 2 valandas. Jis nuo Saulės paviršiaus skriejo net 1,4 tūkst. kilometrų per sekundę greičiu.

„Saulė visą laiką netenka dalies savo medžiagos, tačiau ji nuo jos paviršiaus srūva maždaug 400 kilometrų per sekundę greičiu“, – sakė G. Tautvaišienė.

Tai jau šeštoji tokia audra šiais metais. Ankstesni saulės spjūviai rimtesnių problemų mūsų planetoje taip pat nesukėlė.

Sunkesniais atvejais Saulės audros gali sutrikdyti elektros tiekimą Žemėje, pakenkti palydovams ir iškraipyti GPS signalus bei aukšto dažnio radijo ryšį. Kartais dėl to lėktuvai yra priversti pakeisti maršrutą, kad išvengtų padidėjusios spinduliuotės šiaurės ir pietų ašigaliuose.

1989 metais stipri Saulės audra Kvebeke, Kanadoje, be elektros paliko 6 mln. žmonių.

Tokia audra yra normali 11 metų trukmės Saulės aktyvumo ciklo dalis. Pastarasis Saulės ciklas didžiausią audringumą pasieks 2013 metais.


Šiame straipsnyje: saulėSaulės audraastronomija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Invaziniai augalai: gražūs, bet kenksmingi
    Invaziniai augalai: gražūs, bet kenksmingi

    Invaziniais augalais, kurių daug šalies pievose, žmonės grožisi ar net specialiai juos veisia, kartais net nežinodami apie jų daromą žalą, tačiau pasak gamtininko Almanto Kulbio, reikėtų tokius augalus pažinti ir naikinti. ...

  • Australijos zoologijos sode pasaulį išvydo baltas koalos jauniklis
    Australijos zoologijos sode pasaulį išvydo baltas koalos jauniklis

    Viename Australijos zoologijos sode koala atsivedė retą baltą jauniklį, antradienį paskelbė darbuotojai. ...

  • Po Klaipėdą migravo briedis
    Po Klaipėdą migravo briedis

    Po uostamiestį sekmadienio rytą klaidžiojo briedis. Laukinis gyvūnas buvo pastebėtas keliose vietose šiaurinėje miesto dalyje.  ...

    1
  • Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo
    Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo

    Lietuvoje – vis dar vasara, jau tikrai brandi, prisirpusi ir dosni. Savo turtais ji dalijasi su visais, o mums tenka pati gražiausia dovana – puikūs orai, saulė, maudynės, tinkamos sąlygos javapjūtei. Ar ko nepamiršome? Na, žinoma, ki...

  • Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis
    Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis

    San Kristobalio ugnikalnis, aukščiausias Nikaragvos kalnas, penktadienį pradėjo spjaudyti pelenus ir siera dvokiančias dujas, pasiekusias mažiausiai keturis kaimyninius miestelius ir kaimus. ...

    1
  • Itin reta veislė: šunys-dainininkai
    Itin reta veislė: šunys-dainininkai

    Naujosios Gvinėjos staugiantieji šunys, kartais dar vadinami dainininkais – vieni rečiausių šunų planetoje, mat išlikusių nelaisvėje jų yra vos šimtas. ...

  • Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau
    Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau

    Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tikriausiai tirps sparčiau, nors pastaruoju metu šis procesas buvo sulėtėjęs, trečiadienį paskelbė mokslininkai, atradę naujų ledynų slinkimo ypatumų. ...

  • Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis
    Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis

    Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. ...

  • Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą
    Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą

    Esame jau antroje rugpjūčio pusėje, taigi – dar vasaroje, kuri nepaliauja mūsų stebinti savo orais ir reiškiniais. Ką tik regėjome, kaip tikina meteorologai, karščiausią šios vasaros dieną, paskui skirtingus Lietuvos region...

  • Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis
    Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis

    Domeikavoje gyvenanti Emilė Šmidtaitė nuo ankstyvos vaikystės tempė į namus visokius smulkius gyvius, kokius tik rasdavo gamtoje. Tačiau ir dabar trylikametės Emilės galva pramušta dėl įvairių gyvūnų, kurių įvairovė stebina ne vie...

    5
Daugiau straipsnių