- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Muziejus po atviru dangumi Europos parkas šiais metais mini dvidešimtmetį.
Europos parko kūrimas prasidėjo dar 1987 metais, kai devyniolikmetis menininkas Gintaras Karosas, iš tarpukario geografijos vadovėlio sužinojęs apie geografinio Europos centro buvimą netoli Vilniaus, laukiniame miške pradėjo kurti pasaulio meno muziejų. 1991 metų vasarą jis pastatė pirmą skulptūrą ir spalio 5 dieną Vilniaus dailės akademijos kurso draugams pristatė pirmą Europos parko eksponatą.
Europos parko istorija glaudžiai susijusi su nepriklausomos Lietuvos kūrimo raida. Svajonė ir siekis savo šalyje turėti išskirtinį meno ir gamtos ansamblį, kuris reprezentuotų Lietuvą, buvo pagrindinė Europos parko kūrimo varomoji jėga.
Kuriant Europos parką, žmonių sąmonėje įsitvirtino Lietuvos, kaip Europos geografinio centro valstybės, supratimas.
Muziejus surengė 12 tarptautinių skulptūros simpoziumų, keletą Rytų ir Vidurio Europos jaunųjų menininkų plenerų, inicijavo nemažai tarptautinių projektų, juose dalyvavo.
Europos parko aplinka nuolat transformavosi, glūdinosi ir tobulėjo, įgaudama vis naują kokybę. 55 hektarų muziejaus po atviru dangumi plote dabar įauginta daugiau kaip šimtas meno kūrinių, kurių autoriai – įvairių pasaulio šalių menininkai. Europos parkas tapo vienu iš šiuolaikinę Lietuvos kultūrą identifikuojančių objektų, kasmet sulaukia gausaus Lietuvos ir užsienio svečių dėmesio.
Didžiosios Britanijos meno žinovai Europos parką 30-uoju numeriu įtraukė į geriausių vaizduojamojo meno vietų Europoje penkiasdešimtuką šalia tokių objektų kaip Pompidu centras, Pablo Picasso muziejus, Ermitažas, Tretjakovo galerija, Guggenheimo muziejus Bilbao ir kt.
Pastaraisiais metais viešosios įstaigos Europos parkas muziejinė veikla išsiplėtė – Europos parko kaimynystėje visai neseniai duris atvėrė Liubavo dvaro muziejus.
"Viešoji įstaiga Europos parkas yra viena pirmųjų Lietuvoje nevyriausybinių ne pelno organizacijų. Demokratinėse šalyse nevyriausybinis sektorius yra svarbus jų demokratijos garantas. Nežinau niekur kitur panašaus muziejaus, kuris galėtų išsilaikyti be valstybės paramos. Deja, Europos parkas per beveik 20 metų nėra gavęs muziejaus išlaikymui nei vieno lito iš valstybės biudžeto, visas lėšas muziejinei veiklai gauna tik iš bilietų ir paslaugų.
Tokio dydžio ir veiklos apimties muziejui, bėgant laikui, vien entuziazmo, atsidavimo kultūrinei misijai nebepakanka. Norint didinti Europos parko prieinamumą visuomenei, kuris labai svarbus, muziejaus dvidešimtmečio proga norime atkreipti valstybės dėmesį į būtinybę remti jo veiklą. Europos parką kuriame Lietuvai kaip savo įnašą ateinančioms kartoms", – mintimis dalijasi Europos parko įkūrėjas skulptorius Gintaras Karosas.
Renginiai Europos parko dvidešimtmečiui:
2011 10 04 Lietuvos paštas pristato Europos parko proginį voką su pašto ženklu ir datos antspaudu.
2011 10 09 (14 val.) Europos parke, Joneikiškių kaime, Vilniaus rajone, vyks dvidešimtmečio minėjimas. Numatyta aplankyti ir Liubavo dvaro malūną-muziejų.
2011 10 13 (17 val.) – Kultūros vakaras Lietuvos nacionaliniame muziejuje, skirtas Europos parko dvidešimtmečiui ir Liubavo dvaro muziejui. Pristatomi du leidiniai – G. Karoso Europos parko fotografijų albumas ir knyga „Liubavas“.
Visi renginiai nemokami.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama4
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...