Amazonės miškai: sumažinus kirtimų mastą – trys naujos problemos

Amazonės miškai dažniausiai įvairiose naujienose linksniuojami dėl nesibaigiančių kirtimų. Šie „planetos plaučiai“ turėtų užimti beveik 4 milijonus kvadratinių kilometrų, nors šis skaičius kasmet mažėja. Žurnalas „Nature“ rašo, jog masiniai kirtimai buvo pristabdyti (praėjusiais metais iškirstas tris kart mažesnis plotas, nei 2004-aisiais), tačiau dėl globalios klimato kaitos bei jau padarytos žalos miškams kyla gausybė kitų problemų. Drėgniausiems planetos miškams gresia net didžiulė sausra.

Mokslininkai Amazonės baseiną ir miškus kartais vadina pasaulio laukinės gyvūnijos sostine. Šie atogrąžų miškai – tai namai tokiam kiekiui gyvūnų, kad tyrinėtojai turbūt niekuomet nesugebės visų jų atrasti.

Tačiau verslininkams ir ūkininkams nelabai rūpi retos rūšys. Amazonės baseino miškai buvo kertami ne tik dėl medienos, bet ir todėl, kad ekonomiškai stiprėjančios Brazilijos ūkininkai turėtų kur auginti savo produkciją. Paskutinės studijos duomenimis besaikus kirtimus pavyko pristabdyti.

Tačiau Ericas Davidsonas iš Miškų tyrimo centro pastebi, kad šio regiono miškų sausasis sezonas ilgėja. „Miškas turėtų būti atsparus klimato pokyčiams. Tačiau kai kinta viso pasaulio klimatas, keičiasi žemės plotų paskirtis, auga tarša dėl medienos pramonės bei dažniau kyla gaisrai – visų šių priežasčių kompleksas padaro miškų ekosistemą pažeidžiamą ir veda į jų nykima“, - teigė jis.

Taigi mokslininkai labiausiai nerimauja dėl šių procesų Amazonėje:

Sausrų – tikrai neįtikėtina problema „lietaus miškuose“. Dėl kintančių šiltųjų srovių vienu metu miškai išgyvena sausras, o kitu metu – stiprų lietų atnešantį potvynius. Didieji medžiai gali pasiekti gruntinius vandenis ir atlaikyti nepalankų klimatą. Tačiau 2005-aisiais pietvakarių Amazonės miškams smogusi sausra pakirto ir juos – nudžiūvo dideli miško plotai.

Gaisrų – kurie yra sausrų padariniai. Tūkstančiai kvadratinių kilometrų miško išdėgė 1998-aisiais, sausrų metu. Tačiau, kad ir kaip keistai skambėtų, gaisrai šiame regione gali turėti ir teigiamą efektą. Į atmosferą kylantys dūmai turi įtakos būsimiems krituliams. Lyja mažiau, todėl sparčiau gali augti nauji medžiai jau susenusių ar nuvirtusių medžių vietoje. 

Keičiama žemės paskirtis – Brazilija pirmauja tarp sojų pupeles eksportuojančių šalių ir jos ūkininkai stengiasi rasti plotų šiems augalams auginti. Šiandien dauguma ūkininkų įtikinti bent dalyje turimos žemės palikti augantį mišką. Tačiau mokslininkai skaičiuoja, kad jei bus iškirsta 40 proc. Amazonės baseine augančių miškų, likusi dalis pradės merdėti. 

„Šiltnamio efekto“ dujų – mokslininkai mėgsta Amazonės miškus vadinti anglies dvideginio „kriaukle“. Kol kas šie plotai sugeria, galima sakyti, viso pasaulio į aplinką išmestas klimato atšilimą skatinančias dujas. Be jų klimatas žemėje šiltų daug sparčiau. Gera naujiena – nepaisant viso to, ką žmonija jiems padarė, šio regiono miškai vis dar didžiuliais „siurbia“ iš atmosferos anglies dioksidą. Kiek blogesnė – jei sistema bus sutrikdyta, regionas gali tapti ne žmonijos sąjungininku, bet priešu. Mokslininkai mano, jog miškai gali ir išskirti anglies dvideginį kas žmonijai būtų visai ne į naudą.

Šis regionas – sudėtinga sistema, kur ne taip jau lengva susigaudyti kas ir kodėl vyksta ir kokių tai gali turėti padarinių. Tačiau aišku, jog bent jau atsakymo į pastarajį klausimą, geriau nelaukti ir nesužinoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Simex

Simex portretas
Straipsnio vertimo lygis tiesiog siaubingas. Trūksta žodžių, nebaigtos mintys. Baisu
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ministras: Belovežo miškas neturėtų būti įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą
    Ministras: Belovežo miškas neturėtų būti įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą

    Lenkijos aplinkos ministras Janas Szyszko (Janas Šyško), sulaukęs aplinkosaugos aktyvistų kritikos dėl duoto leidimo masiškai kirsti Belovežo sengirę, trečiadienį paragino pašalinti ją iš UNESCO gamtos paveldo objekt...

    2
  • Joninės gamtoje: kaip elgtis, kad šiukšlės neužgožtų paparčio?
    Joninės gamtoje: kaip elgtis, kad šiukšlės neužgožtų paparčio?

    Trumpiausią metų naktį paprastai sutinkame po atviru dangumi. Tačiau ką daryti, kad mūsų apsilankymas gamtoje jai nesukeltų žalos, o mums paparčio žiedo netektų ieškoti tarp... šiukšlių? Pateikiame svarbiausius patarimus, ką ...

  • Botanikos sode pražydo istorinės rožės
    Botanikos sode pražydo istorinės rožės

    VDU botanikos sode įkurtame didžiausiame ir gausiausiame Lietuvos rožyne kvapnius žiedus ima skleisti senovinės rožės. Prabangių žiedų savininkės išsiskiria ne tik savo istorija, žiedų, lapų forma, bet ir kvapu. „Šį metą gal...

    2
  • Karščio banga svilina Europą – nuo Londono iki Sibiro
    Karščio banga svilina Europą – nuo Londono iki Sibiro

    Europa čirškėte čirška svilinama visą žemyną apėmusios karščio bangos: Londone užregistruota karščiausia birželio diena nuo 1976 metų, o Portugalijoje kaunamasi su baisingais miškų gaisrais. ...

    1
  • Gelbėtojai padėjo išsekusiai viešniai
    Gelbėtojai padėjo išsekusiai viešniai

    Gelbėtojai į pagalbą skubėjo retam svečiui uostamiesčio paplūdimiuose – ančiai nuodėgulei. Ties Antrosios Melnragės paplūdimiu jūroje, netoli kranto, plūduriavęs paukštis buvo visiškai išsekęs. ...

    1
  • Profesorius: Lietuvos miškų būklė gerėja
    Profesorius: Lietuvos miškų būklė gerėja

    Mišką reikia sodinti, prižiūrėti ir kirsti taip, kad jame augtų kintančiai aplinkai kuo atsparesni medžiai. Tai yra būtina sąlyga, kad ateityje galėtume naudotis miško socialine, ekonomine ir ekologine miško nauda, t. y., patenki...

    3
  • Minima pasaulinė žirafų diena
    Minima pasaulinė žirafų diena

    Birželio 21 d. minima pasaulinė žirafų diena. Lietuvos zoologijos sode, įsikūrusiame Kaune, gyvena į Tarptautinę raudonąją knygą įrašytos dvi žirafos – tinklinė žirafa Nino ir Rotšildo porūšio atstovas Griaustinis. ...

    1
  • Ar žinote, kaip pievose skamba žvangučiai?
    Ar žinote, kaip pievose skamba žvangučiai?

    Tikriausiai Maironiui žodžiai "Ar krinta nuo dalgio žvangučiai lankos" gimė ne prie rašomojo stalo, o pievoje stebint pjovėją. Mat poetas tiksliai apibūdino pjovėjo reakciją į pievos pokytį. Sunkiai sukdamas dalgį po sodrią žol...

  • Kormoranai rado išeitį
    Kormoranai rado išeitį

    Iš Juodkrantės išguiti kormoranai, arba jūrkrankliai, naujus namus atrado prie Placės ežero Pajūrio regioniniame parke. Čia maždaug per metus šių sparnuočių lizdų skaičius išaugo pusšešto karto ir veikiausi...

    14
  • Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje
    Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

    Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, naujausiame rizikų valdymo indekse nurodo Jungtinių Tautų Organizacija (JTO). ...

    3
Daugiau straipsnių