Iš „Žalgirio“ išspirtas treneris: apie lietuvius jie prastos nuomonės

Mindaugui Čepui šis pokalbis nebuvo malonus. Ilgos pauzės, apmąstymai, atsakymai ne į visus klausimus. „Nenoriu iš namų išnešti suplyšusių skalbinių“, – įpusėjus interviu sakė pašnekovas. Namais M. Čepas vis dar vadina komandą, kurią išsaugojo ir iš kurios neseniai buvo atleistas – VMFD „Žalgirį“.

Tiesa, „Žalgirio“ fanų numylėtinis į praeitį per daug nesižvalgo – lanko kursus UEFA PRO A trenerio licencijai gauti, ieško naujų galimybių, o joms atsiradus, žada pasinaudoti.

- Mindaugai, kad nepratęs sutarties, VMFD „Žalgirio” valdžia jums pranešė sausio 21 dieną, kuomet A lygos komandos jau buvo sukomplektuotos ir darbą rasti sunku. Kaip reagavote?

- Net negalvojau, kad man atsitiks situacija, į kurią papuoliau. Negalvojau, kad man teks palikti klubą. Ar tai normalu, tegul sprendžia tie žmonės, kurie taip pasielgė. Galima buvo ir anksčiau pranešti. Kad ir pasibaigus sezonui. Man būtų buvę paprasčiau susirasti darbą.

- Ar po žinios apie atleidimą iš „Žalgirio“ sulaukėte susidomėjimo iš kitų klubų?

- Ir taip, ir ne. Konkrečių pasiūlymų šiandien neturiu, bet skambučių sulaukiau. Kokie jie – tebūnie paslaptis.

- Persikelkime į praeitį. Ar „Žalgiriui“ grįžus į A lygą tikėjotės tapti komandos vyr. treneriu? Ar per trejus metus buvo galimybių, pasiūlymų?

- Kuris kareivis nenori tapti generolu? Aišku tikėjausi. Aišku norėjau. Buvo ir situacijų, kuomet teoriškai taip galėjo įvykti. Pagalvodavau apie tai. Bet pasiūlymų iš valdžios nebuvo. Nebuvo net užuominų. Matyt, mano kvalifikacija per prasta. Arba aš esu tiesiog nepatogus valdžiai.

- Esate tas žmogus, kuris bene daugiausiai prisidėjo prie „Žalgirio“ išlikimo. Nesijaučiate blogai, kad pačioje pradžioje, kuomet žaidėte I lygoje, buvote vyr. treneris, „Žalgiriui“ grįžus į A lygą tapote trenerio asistentu, vėliau dublerių ir galiausiai – „Žalgiris-3“ treneriu. Nekilo klausimų, kodėl pareigos ir atsakomybė vis mažėjo?

- Man kilo. Net mano žmonai kilo. Dar dabar tas klausimas mano galvoje kirba. Bet ne man šį klausimą reikia užduoti. „Žalgirio“ klubo valdžiai reikia jį adresuoti. Kiek su jais teko bendrauti, jie apie Lietuvos trenerius ne pačios geriausios nuomonės.

- Ar šiame interviu jūs atviras? Sakote viską, ar dalį pasiliekate sau?

- Savo mintis reikšti tikrai galiu. Tik iš namų nenoriu išnešti suplyšusių skalbinių. Tie, kas futbole, puikiai viską žino ir supranta, kas ten vyksta.

- Kaip vertinate VMFD „Žalgirio“ metus A lygoje kaip treneris ir kaip komandos dalininkas?

- Kaip treneris dirbau su stipriais specialistais, pasisėmiau patirties. Su kiekvienais metais rezultatai gerėjo. Biudžetas augo. Visi puikiai supranta, kad čempioniškai komandai suburti reikia laiko, reikia pastovumo, kad nekamuotų nežinia dėl atlyginimo ir t.t. Kas liečia komandos rezultatus – komanda eina į priekį. Pirmais metais – trečia vieta, paskui – dvi antros. Po dešimties metų pertraukos iškovojom LFF taurę. Manau, kad šiais metais komandai atėjo laikas kilti dar vienu laipteliu aukštyn.

- Žinutė apie jūsų atleidimą pasirodė žiniasklaidoje, o ne oficialioje komandos svetainėje. Į tai sureagavęs VMFD „Žalgiris“ atsakė pranešimu, kuriame teigiama, kad nuo „Žalgirio“ reikalų nenutolsite. Jei taip, kokios bus jūsų pareigos, koks bus jūsų konkretus darbas klube?

- Joks darbas, jokios pareigos. Tik tiek, kad esu klubo steigėjas ir dalininkas. Vyks dalininkų susirinkimai, o ten sprendimus priima klubo valdyba.

- Kiek klube turite galios, būdamas jo steigėju? Kiek galite įtakoti klubo valdymą?

- Nei keik. Vienas aš negaliu nieko. Ten yra kam vadovauti.

- Jei išeisite dirbti į kitą A lygos komandą ir būsite Vilniaus „Žalgirio“ priešų stovykloje, žodžių, kad „Žalgiriui“ laikas kilti laipteliu aukštyn, neatsiimsite?

- Ne kartą minėjau ir pakartosiu dar kartą: mano venomis teka žaliai baltas kraujas ir man „Žalgiris“ yra daugiau nei komanda. „Žalgiris“ – lyg pirma meilė. Tačiau trenerio tokia dalia - jei viename klube esi nereikalingas, tavo paslaugų prireiks kitur. Kai gaivinome „Žalgirį“, buvau vienas, be šeimos. Dabar jaučiu atsakomybę prieš šeimą, žmoną, po namus laksto jis (rodo į sūnų – SportIN.lt pastaba), ir jam nesvarbu, kokios komandos aš treneris. Kad ir kaip norėčiau dirbti „Žalgirio“ labui, negaliu. Tokia yra situacija. Valdžia priėmė tokį sprendimą, aš jį gerbiu ir nestovėsiu vietoje.

Komandai noriu palinkėti sėkmės, kad galų gale iškovotų aukso medalius, kad futbolo sostine taptų Vilnius, o sirgaliai sulauktų šventės, kurios yra verti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių