A lygoje žaidžiantis brazilas R. Ledesma kasdien kalba lietuviškai

Marijampolės „Sūduvos“ puolėjas 29 metų brazilas Rafaelis Ledesma ne kartą vadintas geriausiu kada nors Lietuvoje rungtyniavusiu legionieriumi. Dabar jis - dėl trečiosios vietos A lygoje kovojančios Marijampolės „Sūduvos“ lyderis. Sekmadienį du jo įvarčiai į „Bangos“ vartus palaužė gargždiškius ir leido Suvalkijos komandai be didesnio vargu įsirašyti į sąskaitą dar tris taškus.

Mūsų šalis legionieriui artima ne tik dėl sėkmingo žaidimo aikštėje.

Prieš keletą metų vedęs lietuvę  Simoną, dabar kartu su ja augina beveik dvejų metų sūnų  ir neretai pagalvoja, kad baigęs profesionalo karjerą norėtų likti čia gyventi.

Puolėjas 2007 m. tapo vieninteliu ne lietuviu, laimėjusiu geriausio Lietuvoje žaidžiančio futbolininko apdovanojimą. R. Ledesma taip pat du kartus tapo Lietuvos čempionu (2006 ir 2007 m. su „Kaunu“), Lietuvos taurės laimėtoju (2007 m. su „Kaunu“), 2008 m. rezultatyviausiu A lygos žaidėju (14 įvarčių).

Po sėkmingo pasirodymo Kauno klube brazilas buvo keliems sezonams išvykęs į Baltarusiją, o šiemet vėl atstovauja Lietuvos klubui.

Neseniai legionieriaus apdovanojimų kolekciją papildė geriausio A lygos liepos ir rugpjūčio mėnesių žaidėjo prizas.

- Lietuvoje su pertraukomis esate nuo 2006-ųjų. Kuris sezonas jums buvo įsimintiniausias? - sportas.info paklausė R Ledesmos.

- Visi sezonai man buvo geri. 2007 m. kartu su „Kauno“ ekipa iškovojome Lietuvos futbolo Čempionų taurę, buvau išrinktas geriausiu Lietuvos žaidėju. Tiesa, man taip pat patiko ir Baltarusijoje – čia žaidžiau nuo 2009 iki 2011 metų. Visi sezonai, manau, buvo neblogi. Atidaviau visas jėgas ir tiesiog stengiausi būti geras žaidėjas.

- Kiek metų dar ketinate žaisti futbolą? Kokių sau išsikeltų tikslų dar nespėjote įgyvendinti?

- Viską lemia sveikata. Žaisiu tiek, kiek ji man leis – iki 40 ar 38 metų, tačiau dabar apie tai negalvoju. Kokių tikslų nespėjau įgyvendinti? Tikiuosi, kad dar turėsiu galimybę rungtyniauti geresnėje Europos lygoje. Tokioje, kurioje futbolo varžybas stebi daugiau sirgalių nei Lietuvoje. Laukiu tų laikų ir tikiuosi, kad jie ateis. Jei ir toliau žaisiu taip, kaip tai darau dabar, vieną dieną, manau, atsiras galimybė jėgas išbandyti UEFA Čempionų lygoje.

- Ar pakito, jūsų nuomone, per tą laiką, kai esate Lietuvoje, mūsų šalies futbolo lygis?

- Lietuvos futbolo padėtis buvo geresnė tada, kai žaidžiau Kaune – žmonėms žaidimas patiko labiau ir į stadionus rinkosi daugiau sirgalių. Dabar viskas pasikeitė. Manau, žmonės, suinteresuoti futbolo populiarumo kėlimu, turėtų daugiau dėmesio skirti reklamai ir, norėdami į stadioną pritraukti daugiau sirgalių, turėtų atpiginti bilietus.

- Brangūs bilietai?

- Žinoma, mums, žaidėjams, ne, tačiau kalbu apie dirbančius, šeimas turinčius žmones. Pavyzdžiui, vienas bilietas – dešimt litų, keturi šeimos nariai – jau 40 litų. Už tuos pinigus gali nueiti į krepšinio varžybas „Žalgiris“–„Lietuvos rytas“. Nežinau, ar aš teisus, tačiau tokia mano nuomonė.

- O pats stebite „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovas?

Taip. Gyvenu Kaune, kai turiu laisvo laiko, visada einu pasižiūrėti, kaip rungtyniauja „Žalgiris“. Turiu keletą čia žaidžiančių draugų ir, kai tik galiu, ateinu jų palaikyti. Gyvendamas Brazilijoje krepšiniu nesidomėjau, tačiau atvykęs į Lietuvą pamėgau šią sporto šaką.

- Dažnai tenka pastebėti, kad partneriai nepasinaudoja jūsų suteiktomis galimybėmis, o jūs supykstate. Aš teisi?

- Visą laiką stebiu žaidimą, matau, kas dedasi aikštėje. Nežiūriu, koks žaidėjas yra konkrečioje vietoje, tačiau žinau, kokioje pozicijoje jis turėtų būti. Žinoma, kartais žaisdamas šiek tiek susinervinu, tačiau tik tą akimirką (šypsosi).

- Neseniai buvote išrinktas geriausiu A lygos liepos ir rugpjūčio mėnesių žaidėju. Ką jums reiškia toks įvertinimas?

- Žinoma, būti taip įvertintam yra malonu ir aš džiaugiuosi, tačiau mane įvertino tik dėka komandos narių. Juk jie man padėjo įmušti įvarčius atlikdami rezultatyvius perdavimus. Visada stengiuosi žaisti gerai ir šio įvertinimo nesureikšminu, nes visų pirma galvoju apie komandą.

- Baigęs karjerą planuojate likti gyventi Lietuvoje?

- Kol kas esu čia, tačiau niekada nežinai, kas gali nutikti. Žinoma, mano žmona, sūnus yra iš čia, jiems Lietuvoje gerai –  šalia šeima, draugai. Aš Lietuvoje taip pat jaučiuosi kaip namuose. Šiuo metu man atrodo, kad baigęs futbolo karjerą norėčiau likti gyventi čia, ką nors daryti su sportu, tačiau kaip bus, nežinia.

- Niekada nekilo minčių išsivežti šeimą į Braziliją?

- Mano žmona lankėsi Brazilijoje praėjusiais metais, tačiau išvažiuoti visam laikui kol kas planų nėra. Jai pritapti Brazilijoje, manau, būtų gerokai sudėtingiau, nei man tą patį padaryti Lietuvoje. Čia gyvenu jau ilgai, tačiau niekas nežino, galbūt vieną dieną teks kraustytis į Braziliją.

- Kaip susipažinote su Simona?

- Žaidžiau Lietuvoje ir susipažinome. Kaip visi normalūs žmonės – bare, mano nuomone, pažintis nebuvo kuo nors ypatinga. Pradėjome susitikinėti, o vėliau nusprendėme būti drauge. Kai rungtyniavau Baltarusijoje, pasipiršau jai. Simona sutiko (juokiasi).

- Kada ir kaip supratote, kad futbolas – jūsų pašaukimas? Esate iš sportininkų šeimos?


- Futbolas – tai mano gyvenimas. Nesakau, kad jis yra „viskas“, nes „viskas“ yra mano šeima, tačiau futbolas taip pat labai svarbus. Tai supratau dar būdamas vaikas. Mano šeima visada mane skatino sportuoti. Tėvas taip pat žaidė, tačiau nebuvo profesionalas. Jis buvo geras futbolininkas, tad tikriausiai dėl to ir aš žaidžiu neblogai. Tiesa, nemėgstu kalbėti apie save, leidžiu tai daryti kitiems žmonėms.

Futbolas Brazilijoje – sportas numeris vienas, o futbolo kamuolys, kai berniukas kiek paauga, – pirmoji dovana. Manau, ten visi pakvaišę dėl futbolo.

- Minėjote, kad Lietuvoje į futbolo rungtynes susirenka mažai sirgalių. Kaip manote dėl ko?

-  Nežinau, ar tai priklauso tik nuo pinigų, kaip minėjau anksčiau, tačiau bilietų kainos taip pat svarus veiksnys, lemiantis mažą žiūrovų skaičių. Reikėtų rengti didesnius futbolo renginius, rodyti daugiau reklamos per televiziją, dalyti kvietimus, užsiimti rinkodara. Nežinau, kodėl niekas to nedaro, aš taip pat to klausiu atsakingų žmonių (šypsosi). Juo labiau kad tą padaryti nėra sunku. Jeigu nori būti geras klubas, tokius dalykus privalai daryti. Europos futbolo klubai darosi sau labai gerą reklamą.

Marijampolės „Sūduvos“ puolėjas 29 metų brazilas Rafaelis Ledesma ne kartą vadintas geriausiu kada nors Lietuvoje rungtyniavusiu legionieriumi. Dabar jis - dėl trečiosios vietos A lygoje kovojančios Marijampolės „Sūduvos“ lyderis. Sekmadienį du jo įvarčiai į „Bangos“ vartus palaužė gargždiškius ir leido Suvalkijos komandai be didesnio vargu įsirašyti į sąskaitą dar tris taškus.

Mūsų šalis legionieriui artima ne tik dėl sėkmingo žaidimo aikštėje.

Prieš keletą metų vedęs lietuvę  Simoną, dabar kartu su ja augina beveik dvejų metų sūnų  ir neretai pagalvoja, kad baigęs profesionalo karjerą norėtų likti čia gyventi.

Puolėjas 2007 m. tapo vieninteliu ne lietuviu, laimėjusiu geriausio Lietuvoje žaidžiančio futbolininko apdovanojimą. R. Ledesma taip pat du kartus tapo Lietuvos čempionu (2006 ir 2007 m. su „Kaunu“), Lietuvos taurės laimėtoju (2007 m. su „Kaunu“), 2008 m. rezultatyviausiu A lygos žaidėju (14 įvarčių).

Po sėkmingo pasirodymo Kauno klube brazilas buvo keliems sezonams išvykęs į Baltarusiją, o šiemet vėl atstovauja Lietuvos klubui.

Neseniai legionieriaus apdovanojimų kolekciją papildė geriausio A lygos liepos ir rugpjūčio mėnesių žaidėjo prizas.

- Lietuvoje su pertraukomis esate nuo 2006-ųjų. Kuris sezonas jums buvo įsimintiniausias? - sportas.info paklausė R Ledesmos.

- Visi sezonai man buvo geri. 2007 m. kartu su „Kauno“ ekipa iškovojome Lietuvos futbolo Čempionų taurę, buvau išrinktas geriausiu Lietuvos žaidėju. Tiesa, man taip pat patiko ir Baltarusijoje – čia žaidžiau nuo 2009 iki 2011 metų. Visi sezonai, manau, buvo neblogi. Atidaviau visas jėgas ir tiesiog stengiausi būti geras žaidėjas.

- Kiek metų dar ketinate žaisti futbolą? Kokių sau išsikeltų tikslų dar nespėjote įgyvendinti?

- Viską lemia sveikata. Žaisiu tiek, kiek ji man leis – iki 40 ar 38 metų, tačiau dabar apie tai negalvoju. Kokių tikslų nespėjau įgyvendinti? Tikiuosi, kad dar turėsiu galimybę rungtyniauti geresnėje Europos lygoje. Tokioje, kurioje futbolo varžybas stebi daugiau sirgalių nei Lietuvoje. Laukiu tų laikų ir tikiuosi, kad jie ateis. Jei ir toliau žaisiu taip, kaip tai darau dabar, vieną dieną, manau, atsiras galimybė jėgas išbandyti UEFA Čempionų lygoje.

- Ar pakito, jūsų nuomone, per tą laiką, kai esate Lietuvoje, mūsų šalies futbolo lygis?

- Lietuvos futbolo padėtis buvo geresnė tada, kai žaidžiau Kaune – žmonėms žaidimas patiko labiau ir į stadionus rinkosi daugiau sirgalių. Dabar viskas pasikeitė. Manau, žmonės, suinteresuoti futbolo populiarumo kėlimu, turėtų daugiau dėmesio skirti reklamai ir, norėdami į stadioną pritraukti daugiau sirgalių, turėtų atpiginti bilietus.

- Brangūs bilietai?

- Žinoma, mums, žaidėjams, ne, tačiau kalbu apie dirbančius, šeimas turinčius žmones. Pavyzdžiui, vienas bilietas – dešimt litų, keturi šeimos nariai – jau 40 litų. Už tuos pinigus gali nueiti į krepšinio varžybas „Žalgiris“–„Lietuvos rytas“. Nežinau, ar aš teisus, tačiau tokia mano nuomonė.

- O pats stebite „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovas?

Taip. Gyvenu Kaune, kai turiu laisvo laiko, visada einu pasižiūrėti, kaip rungtyniauja „Žalgiris“. Turiu keletą čia žaidžiančių draugų ir, kai tik galiu, ateinu jų palaikyti. Gyvendamas Brazilijoje krepšiniu nesidomėjau, tačiau atvykęs į Lietuvą pamėgau šią sporto šaką.

- Dažnai tenka pastebėti, kad partneriai nepasinaudoja jūsų suteiktomis galimybėmis, o jūs supykstate. Aš teisi?

- Visą laiką stebiu žaidimą, matau, kas dedasi aikštėje. Nežiūriu, koks žaidėjas yra konkrečioje vietoje, tačiau žinau, kokioje pozicijoje jis turėtų būti. Žinoma, kartais žaisdamas šiek tiek susinervinu, tačiau tik tą akimirką (šypsosi).

- Neseniai buvote išrinktas geriausiu A lygos liepos ir rugpjūčio mėnesių žaidėju. Ką jums reiškia toks įvertinimas?

- Žinoma, būti taip įvertintam yra malonu ir aš džiaugiuosi, tačiau mane įvertino tik dėka komandos narių. Juk jie man padėjo įmušti įvarčius atlikdami rezultatyvius perdavimus. Visada stengiuosi žaisti gerai ir šio įvertinimo nesureikšminu, nes visų pirma galvoju apie komandą.

- Baigęs karjerą planuojate likti gyventi Lietuvoje?

- Kol kas esu čia, tačiau niekada nežinai, kas gali nutikti. Žinoma, mano žmona, sūnus yra iš čia, jiems Lietuvoje gerai –  šalia šeima, draugai. Aš Lietuvoje taip pat jaučiuosi kaip namuose. Šiuo metu man atrodo, kad baigęs futbolo karjerą norėčiau likti gyventi čia, ką nors daryti su sportu, tačiau kaip bus, nežinia.

- Niekada nekilo minčių išsivežti šeimą į Braziliją?

- Mano žmona lankėsi Brazilijoje praėjusiais metais, tačiau išvažiuoti visam laikui kol kas planų nėra. Jai pritapti Brazilijoje, manau, būtų gerokai sudėtingiau, nei man tą patį padaryti Lietuvoje. Čia gyvenu jau ilgai, tačiau niekas nežino, galbūt vieną dieną teks kraustytis į Braziliją.

- Kaip susipažinote su Simona?

- Žaidžiau Lietuvoje ir susipažinome. Kaip visi normalūs žmonės – bare, mano nuomone, pažintis nebuvo kuo nors ypatinga. Pradėjome susitikinėti, o vėliau nusprendėme būti drauge. Kai rungtyniavau Baltarusijoje, pasipiršau jai. Simona sutiko (juokiasi).

- Kada ir kaip supratote, kad futbolas – jūsų pašaukimas? Esate iš sportininkų šeimos?


- Futbolas – tai mano gyvenimas. Nesakau, kad jis yra „viskas“, nes „viskas“ yra mano šeima, tačiau futbolas taip pat labai svarbus. Tai supratau dar būdamas vaikas. Mano šeima visada mane skatino sportuoti. Tėvas taip pat žaidė, tačiau nebuvo profesionalas. Jis buvo geras futbolininkas, tad tikriausiai dėl to ir aš žaidžiu neblogai. Tiesa, nemėgstu kalbėti apie save, leidžiu tai daryti kitiems žmonėms.

Futbolas Brazilijoje – sportas numeris vienas, o futbolo kamuolys, kai berniukas kiek paauga, – pirmoji dovana. Manau, ten visi pakvaišę dėl futbolo.

- Minėjote, kad Lietuvoje į futbolo rungtynes susirenka mažai sirgalių. Kaip manote dėl ko?

-  Nežinau, ar tai priklauso tik nuo pinigų, kaip minėjau anksčiau, tačiau bilietų kainos taip pat svarus veiksnys, lemiantis mažą žiūrovų skaičių. Reikėtų rengti didesnius futbolo renginius, rodyti daugiau reklamos per televiziją, dalyti kvietimus, užsiimti rinkodara. Nežinau, kodėl niekas to nedaro, aš taip pat to klausiu atsakingų žmonių (šypsosi). Juo labiau kad tą padaryti nėra sunku. Jeigu nori būti geras klubas, tokius dalykus privalai daryti. Europos futbolo klubai darosi sau labai gerą reklamą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių