Lietuvos futbolo fenomenas: mažo miestelio klubas virkdė ir favoritus

Prieš kelerius metus Pakruojo sporto aistruoliai, paklausti ar realu matyti „Kruoją“ Lietuvos futbolo A lygoje, tik kreivai šypsojosi ir teigė, kad tokia perspektyva netiki. Tačiau dabar miestelio komanda ne tik rungtyniauja stipriausioje šalies lygoje, bet ir yra kietas riešutas pajėgiausiems Lietuvos klubams.

Pakruojyje – vos šeši tūkstančiai gyventojų. Kaip tokiam mažam  miesteliui pavyko suburti komandą, kuri iki sezono pabaigos kovojo dėl Lietuvos čempionato bronzos medalių ir į priekį praleido tik senas tradicijas turinčias Panevėžio „Ekrano“, Vilniaus „Žalgirio“ ir Marijampolės „Sūduvos“ ekipas? Apie tai kalbėjomės su „Kruojos“ klubo direktoriumi Arūnu Šimkūnu.

Remia net vilniečiai

- Dar neseniai matyti „Kruoją“ A lygoje galėjo tikėtis nebent patys didžiausi optimistai. Tačiau ir jie prieš kelerius metus tikriausiai nebūtų pagalvoję, kad 2012-aisiais Pakruojo komanda kaip lygi su lygiais kausis su šalies futbolo grandais. Kaip pavyko suburti tokią stiprią komandą?

- Vieta, kurioje kurti komandą, nėra svarbi. Tie patys principai galioja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Svarbiausia rasti kelis kvaištelėjusius entuziastus, kuriems toks užsiėmimas būtų prie širdies.  Entuziazmu galima padaryti labai daug. Žinoma, dar reikia ir pinigų. Nėra ko lyginti, kokia buvo „Kruojos“ sudėtis 2009 metais, ir kokia dabar. Pakruojo savivaldybė prisidėjo prie stadiono rekonstrukcijos, vis daugiau žmonių tikėjo mūsų klubu, todėl dabar galime džiaugtis rezultatais.

- Pakruojyje vos šeši tūkstančiai gyventojų. Turbūt klubą remia ne tik vietos įmonės, bet ir kitų rajonų bendrovės?

- Rėmėjų turime įvairių, bet visada yra pagrindinis, be kurio negalėtų gyvuoti „Kruoja“.  Taip,  tarp mūsų rėmėjų – ne tik Pakruojo bendrovės. Padeda žmonės iš Šiaulių, net Vilniuje yra draugų.

Savivaldybės parama - moralinė

- Koks Pakruojo savivaldybės indėlis išlaikant komandą?

- Daugiau moralinis. Savivaldybė renovavo bendrabutį, kuriame apgyvendiname futbolininkus.

- Tačiau ne visi žaidėjai gyvena bendrabutyje. Kai kurie į treniruotes važinėdavo iš Šiaulių.

- Vieni gyveno bendrabutyje, kitiems buvo išnuomoti butai Pakruojyje, treti būstus turėjo Šiauliuose.

- Ar tai, kad Pakruojyje beveik nėra pramogų, turi įtakos viliojant žaidėjus. Turbūt dėl to „Kruojai“ šiek tiek sunkiau pasirašyti sutartis su futbolininkais nei Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės klubams?

- Manyčiau, truputį turi. Kita vertus, nuo Pakruojo iki Šiaulių – 40, iki Panevėžio – 50 kilometrų, tad tie, kuriems rūpi futbolas, problemų dėl to nedaro.  Papramogauti galima minėtuose miestuose.

- Ar „Kruojoje“ yra nors vienas Pakruojyje gimęs ir užaugęs futbolininkas?

- Nėra. Vietos vaikinukai treniruojasi tik mūsų dublerių ekipoje. Tam, kad vaikus priviliotum į kurią nors sporto šaką, reikalingas švietulys – komanda. Dabar jis yra, nes „Kruoja“ rungtyniauja A lygos čempionate. Džiaugiuosi, kad šiuo metu miestelyje yra futbolo treniruotes lankančių vaikų.

Neišvengė komplektavimo klaidų

- Pirmoje sezono pusėje „Kruojoje“ buvo kur kas daugiau legionierių. Tačiau vėliau su ekipa atsisveikino ukrainiečiai Maksimas Bilykas, Mykyta Filatovas, Rostyslavas Diakinas. Gal kitą sezoną komandoje žais daugiau lietuvių?

- Komanda tik antradienį išsiskirstė atostogų. Visi norime dvi savaites pailsėti ir per tą laiką apie futbolą negalvoti. Todėl šis klausimas dar per anksti.

- Panašaus meistriškumo legionieriai kainuoja pigiau nei lietuviai. Tiesa?

- Be abejo. Tai jokia paslaptis. Taip yra dėl mokesčių sistemos.

- Sezoną „Kruojoje“ baigė keturi legionieriai – ukrainiečiai Sergejus Žigalovas, Konstantinas Matsionas, latviai Maris Eltermanis ir Valerijus Čistjakovas. Kurie iš jų žais komandoje ir kitą sezoną?

- Visų jų sutartys su mūsų klubu baigėsi.

- Prieš sezoną ekipai buvo iškelta užduotis pasidabinti medaliais. Nors pagrindinius konkurentus „Sūduvos“ futbolininkus jūsų vyrai įveikė tris kartus ir tik kartą sužaidė lygiosiomis, bronza džiaugėsi marijampoliečiai. Kaip vertinate užimtą ketvirtąją vietą?

- Penkiabalėje sistemoje įvertinčiau ketvertu. Jei sezono viduryje nebūtume praradę kelių taškų, rezultatas būtų visai kitoks. Napaisant to, galiu teigti, kad „Kruoja“ šiemet žaidė sėkmingai.

- Ko pritrūko iki bronzos medalių?

- Komplektuojant komandą padarėme keletą klaidų. Kai kurie sprendimai nuo sezono pradžios kėlė abejonių. Gal ir vadovai neišvengė klaidų. Įmušus įvartį, komanda atsitraukdavo. Puolimo grandis turėjo kitaip žaisti. Tada treneriu dirbo ukrainietis, jam išvykus padėtis pasikeitė, pradėjome akcentuoti puolimą.

Gaila, kad sezono viduryje sunkią traumą patyrė Valdas Pocevičius, kuris iškrito iki sezono pabaigos.

- „Kruoja“ pagal biudžetą – 2, 5 mln. litų – buvo trečias A lygos klubas. Ar kitais metais klubo biudžetas nesumažės?

- Apie biudžetą kalbėsime po dviejų savaičių. Noriu pasakyti, kad „Kruojos“ biudžetas buvo kur kas mažesnis nei tas, apie kurį visi garsiai šaukė.

- Ar prie „Kruojos“ vairo ir kitais metais liks treneris Aidas Dambrauskas?

- Jis liks visada. A. Dambrauskas yra komandos siela nuo senų laikų. Nežinau, kokias pareigas jis užims, bet klube tikrai bus.