A.Skarbalius: futbole sėkmė – tik akimirka, visa kita – sunkus darbas

Aurelijus Skarbalius grįžo ten, kur pradėjo legionieriaus karjerą – į Danijos futbolo grandą „Brøndby IF“ klubą, tačiau jau ne kaip žaidėjas, o vyriausiasis treneris.

1995–2005 m. atstovavęs „Brøndby IF“ ekipai ir su penkis kartus tapęs Danijos čempionu bei triskart iškovojęs šalies futbolo taurę, lietuvis praėjusią savaitę vėl pasirašė naują kontraktą.

„Ši sutartis parengta pagal formulę “du plius pusmetis„. Tai reiškia, kad jei per dvejus metus jo nepratęsiu, prieš atsisveikindamas įsipareigoju padirbėti dar pusmetį, kad klubas turėtų laiko susirasti naują trenerį“, – išskirtiniame interviu „Kauno dienai“ sakė A.Skarbalius.

– Auri, kreipiuosi į tave kaip danai. Sakei, kad buvo netikėta, kai tau teko laikinai vadovauti „Brøndby IF“. Ar naujasis kontraktas – jokia staigmena?

– Buvo įvairių planų, bet jei kryptingai dirbi, anksčiau ar vėliau sulauki rezultato. Tik svarbu, koks jis. Klubo vadovai įvertino mano darbą. Malonu, kad tai įvyko anksčiau, nei svajojau.

– Kažkas paskleidė gandų, kad „Brøndby IF“ sutarčiai su tavimi įtakos turėjo antroji sunkmečio banga, nes klubas taupo pinigus.

– Tokių kalbų visada buvo ir bus. Mus kasdien prausia ir žiniasklaida, ir gerbėjai, bet klubas nesirengia taupyti ten, kur negalima taupyti. Juolab kad gresia iškritimas į žemesnę lygą. Taupant tokiu metu būtų pjaunama šaka, ant kurios patys sėdime. Kai „Brøndby IF“ šešerius metus murkdosi duobėje, tikimasi, kad mums pagaliau pavyks jį sugrąžinti į aukštumas.

– Tau vadovaujant pralaimėjote taurės turnyre „FC København“, šalies čempionate per penkerias rungtynes iškovojote šešis taškus – pergalė, trejos lygiosios ir pralaimėjimas. Rezultatai – nestebuklingi...

– Ši statistika – trumpalaikis efektas, o klubo vadovybė vertino mano darbą, mastymą, strategiją, analizę. Dirbu toliaregiškai, o šįkart tebuvo noras prieš tarpsezonį sukrapštyti kiek įmanoma daugiau taškų. Tikslas šį sezoną – išlikti aukščiausioje lygoje, bet taip pat svarbu sugrąžinti treniruočių kultūrą, nugalėtojų mentalitetą, sukurti naują struktūrą ir tikėjimą. Deja, per pastaruosius metus tai išgaravo. Komandą mokau džiaugtis kiekviena sėkme, nes futbole – tai tik akimirkos. Visa kita – daugybė juodo darbo valandų.

– Kaip tave sutiko naujoji „Brøndby IF“ karta? Tau – tik 38 metai.

– Ar tai reiškia, kad esu per jaunas? Kai atėjo Michaelis Laudrupas, jam tebuvo 37-eri ir jis nebuvo treniravęs nė vieno klubo. Aš turiu penkerių metų vyriausiojo trenerio darbo patirtį. Komanda priėmė labai gerai, su kai kuriais futbolininkais esu žaidęs.

– Kokiais pokyčiais jau džiaugiesi?

– Iš pradžių buvo nelengva dėl laiko stokos treniruotėms ir psichologinės žaidėjų būsenos. Tai buvo lyg gaisro gesinimas, bet šį tą nuveikėme. Dabar vyrai kovoja iki galo. Pakeičiau gynybos organizavimą – tapome kompaktiškesni, agresyvesni. Pagerinome fizinę ištvermę, kurios pritrūkdavo paskutinėms 10–15 min. Tai susiję ir su psichologija. Kai laimėjome 2:1 prieš „FC København“, lemiamą įvartį pelnėme iki mačo pabaigos likus penkioms minutėms, o rezultatą su „HB Køge“ išlyginome per teisėjo pridėtą laiką.

– Kaip tave vertina Danijos žiniasklaida?

– Kas su manimi dirbo, žino mano strategiją, tiki ir teigiamai vertina klubo pasirinkimą. Bulvarinė spauda mato tik rezultatą. Kai įveikėme „FC København“, išgyrė iki debesų, liaupsino taktiką, kai pralaimėjome – tėškė į dugną. Į tuos dalykus nekreipiu dėmesio ir siekiu ilgalaikio stabilumo, kuris ateina tik kryptingai ir nuosekliai dirbant. Didžiausias iššūkis – čia ir dabar pagerinti rezultatus.

– Daugumai Lietuvos futbolo specialistų ir aistruolių esi tinkamiausias kandidatas į Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas. Ką manai apie tai?

– Lietuvos futbolo federacijos atstovai man skambino, kai derybos su „Brøndby IF“ buvo beveik baigtos. Jei būtų paskambinę anksčiau, būtume svarstę įvairius variantus.

– Tikriausiai girdėjai apie federacijos ir rinktinės vadovų nesutarimus su patyrusiais rinktinės žaidėjais – Mariumi Stankevičiumi, Deividu Šemberu, Tomu Danilevičiumi. Kaip manai, kokios nesusikalbėjimo priežastys?

– Vyksta nenormali komunikacija. Nenormalu, kai federacijos vadovai ir rinktinės treneriai ką nors viešai kaltina. Yra nerašyta taisyklė: nei žaidėjai, nei vadovai, nei treneriai savo problemų viešai nesprendžia, juolab neaptarę jų pirmiausia savam rate. Badymas pirštais į kitus – labai neetiškas dalykas. Žaidžiau vienoje ekipoje su Raimondu Žutautu, gyvendavome viename kambaryje, pažįstu ir Liutaurą Varanavičių. Nesuprantu, kaip galima viešai kaltinti žaidėjus? Ypač tada, kai šaukštai – jau po pietų. Tai – labai labai žemas lygis. Žinau, koks nedėkingas yra trenerio darbas, nes – laimi žaidėjai, o pralaimi treneriai. Trenerio užduotis – išspausti maksimumą iš kiekvieno žaidėjo. Tą galima padaryti tik tada, kai žaidėjai pasirengę galvą guldyti už trenerį ir komandos draugus. Kiek žaidėjų dabar guldytų galvą už R.Žutautą ar L.Varanavičių?

– Ištraukus 2014 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos burtus, federacijos vadovai pareiškė, kad galbūt reiktų aukoti šį varžybų ciklą ir ugdyti jaunimą.

– Tai gerai žinoma funkcionierių giesmė, kai norima visą naštą perkelti ant žaidėjų pečių. O labiausiai reikia strategijos, kurios pagrindinis tikslas – nacionalinė rinktinė. Kad ir kiek jaunų žaidėjų surinktume, bet jei nebus futbolo kultūros propaguotojų, patyrusių žaidėjų, nieko gero nepasieksime. Žalias jaunimas gali puikiai sužaisti vienas ar dvejas rungtynes, bet rinktinei turi atstovauti geriausi futbolininkai. Geriausi ne vardais ar titulais, bet tie, kurie konkrečiu laikotarpiu yra aukščiausio meistriškumo. Su jais tobulės ir jaunimas, cementuosis kolektyvas.

– Grįžkime į „Brøndby IF“. Danijoje sakoma, kad kartą pabuvęs geltonai mėlynas („Brøndby IF“ spalvos – aut. pastaba), toks liksi visam gyvenimui. Atrodo, tai tinka ir tau?

– Gyvenimas parodys. Širdis visam laikui liks šiame klube. Tiesa, futbole reikia susitaikyti su mintimi, kad viskas gali apsiversti aukštyn kojomis per vieną dieną.