Ž.Mačėnas: pinigų atominės elektrinės statybos galima gauti pardavus „Lesto“ akcijų

Įgyvendinant naujos atominės elektrinės projektą Lietuva turės prisidėti ir grynaisiais pinigais, kurių būtų galima pritraukti pardavus dalį energetikos įmonių akcijų, tvirtina investicijų banko "SEB Enskilda Lietuva" vadovas Žygintas Mačėnas.

"Naivu manyti, kad partneriams pakaks prisidėti turtu. Taip, Lietuva galės prisidėti jau atliktais parengiamaisiais darbais ir sukurta infrastruktūra, bet grynųjų pinigų vis tiek reikės", - mėnraščiui "Valstybė" sakė Ž.Mačėnas.

Anot jo, Lietuva savo būsimiems partneriams turi parodyti, kad jos ketinimai patys rimčiausi, o geriausias būdas tai padaryti - deklaruoti, kad statyboms pinigų turės. Vienas būdų gauti pinigų yra naujai kuriamos skirstomųjų tinklų bendrovės "Lesto" viešas dalies akcijų pardavimas per biržą.

"Kai į "Lesto" susijungs Rytų skirstomieji tinklai ir VST, tai bus išties didelis turtas, kurį valdys Lietuvos valstybė. Asmeniškai aš manau, kad šio turto valstybė neprivalo laikyti savo rankose, nes jį realizuojant galima pritraukti pinigų, kurių reikia naujos atominės elektrinės statybai", - teigė "SEB Enskilda Lietuva" vadovas.

Pasak jo, tą patį galima daryti ir su elektros gamybos bloko įmonėmis, tačiau jas pirmiausia reikėtų parengti tokiam žingsniui.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sutinka, kad vienas iš galimų naujos atominės jėgainės finansavimo šaltinių yra skirstomųjų tinklų bendrovės akcijų pardavimas, tačiau siūlo pirmiausia apsvarstyti, kokia yra ar galėtų būti nuosavo ir skolinto kapitalo kaina.

"Iš tikrųjų neatmetu nė vieno iš galimų atominės elektrinės projekto finansavimo būdų. Šiais klausimais aktyviai dirba konkursu atrinkti tarptautiniai konsultantai, turintys didelę patirtį investicinių projektų srityje. Jie, be abejo, siūlys pačius naudingiausius elektrinės statytų finansavimo variantus", - sakė A.Sekmokas.

Potencialių strateginių investuotojų į naująją atominę įpareigojančių pasiūlymų laukiama lapkritį. Po šių metų kovą pateiktų neįpareigojančių pasiūlymų Lietuvoje buvo apsilankę 5 potencialūs investuotojai. Pateikti įpareigojančius pasiūlymus dabar jų pakviesta mažiau, rašo žurnalas "Versus".

Ar konkursas įvyko ir kas jį laimėjo, turėtų paaiškėti lapkritį. "Versus" šaltinių duomenimis, neatmetama galimybė, kad tarp atsiuntusiųjų savo galutinius pasiūlymus gali būti ir investuotojas iš Pietų Korėjos spalio pradžioje Briuselyje premjeras Andrius Kubilius buvo susitikęs su šios šalies prezidentu Lee Myung-baku.

"Versus" duomenimis, atominės elektrinės projektu Lietuvoje taip pat domėjosi JAV bendrovė "Vestinghouse".

Iki finišo tiesiosios į viešąją erdvę neprasprūdo beveik nė vienas potencialaus investuotojo pavadinimas. Tačiau aišku ir tai, kad atominės energetikos srityje veikiančių bendrovių skaičius yra gana ribotas. Tai Prancūzų "Electricite de France" (EDF) ir "GDF Suez", vokiečių energetikos koncernai "RWE" ir "E.ON", Ispanijos "Iberdrola", Italijos energetikos įmonė "Enel" bei suomių koncernas "Fortum".

Lietuva iki 2018-2020 metų šalia pernai uždarytos Ignalinos atominės elektrinės ketina pastatyti naują atominę elektrinę, kuriai šiuo metu ieškoma strateginio investuotojo. Tikimasi, kad projekte dalyvaus ir Latvija, Estija bei Lenkija.

Skaičiuojama, kad investicijos į vieną reaktorių, priklausomai nuo jų technologijų, sieks 3-5 mlrd. eurų (10,36-17,26 mlrd litų), o iš viso elektrinėje reaktorių galėtų būti du arba trys.


Šiame straipsnyje: VAE

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių