Žlunga naujos atominės jėgainės projektas? (papildyta 11.15 val.)

Pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei, Lietuvai nepavyko tarptautinio konkurso būdu parinkti strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę.

Todėl jo parinkimo procesas pradedamas iš naujo. Tai gali gerokai atidėti naujos jėgainės statybų pabaigą arba išvis sužlugdyti šį projektą.

Surengtas skubus Koncesijos komisijos posėdis

Energetikos viceministras Romas Švedas penktadienį pranešė atvykęs tiesiai iš savo vadovaujamos Koncesijos komisijos, kuri turi parinkti Visagino atominės elektrinės (VAE) statytoją, posėdžio.

R.Švedas pranešė, kad komisijoje, išanalizavusioje situaciją, konstatuota, jog „konkurso laimėtojas nėra atrinktas“. Lietuva toliau planuoja tęsti individualias derybas su potencialiais investuotojais.

Energetikos viceministras sakė, kad iki šių metų lapkričio 10 dienos buvo gauti dviejų potencialių strateginių investuotojų atsiliepimai pateikti įpareigojančius pasiūlymus. „Vienas iš jų neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų“, - pranešė R.Švedas. Todėl šis dalyvis buvo išbrauktas iš konkurso dalyvių sąrašo.

Viceministras neatskleidė, kas buvo šis potecialus strateginis investuotojas, neatitikęs konkurso sąlygų: „Tai konfidenciali informacija, kurios negalime skelbti. Jis iš esmės neatitiko sąlygų“.

Nepadėjo nė laiškas Pietų Korėjos prezidentui

Tačiau konkurso sąlygas atitiko Pietų Korėjos bendrovė KEPCO. „Jiems pateikto pasiūlymo esmė – investuoti į projektą ir patraukliomis fiksuotos kainos sandorio sąlygomis iki 2020 metų pastatyti branduolinę jėgainę“, - teigė R.Švedas.

Anot jo, KEPCO atstovai ne kartą lankėsi Lietuvoje parinktose VAE statybos aikštelėse, taip pat susitiko su regioniniais partneriais, ketinančiais dalyvauti šioje statyboje, - latviais, estais ir lenkais.

„Su KEPCO pasiūlymu buvo supažindinti projekto regioniniai partneriai, kurie pareiškė konkrečius ketinimus KEPCO pasiūlymo pagrindu investuoti į projektą, tuo būdu, kartu su KEPCO ir Lietuvos įnašais, užtikrinant visišką projekto finansavimą“, - sakė viceministras.

Tuomet, pasak pareigūno, Koncesijos konkurso komisija paprašė KEPCO pateikti patikslintą galutinį įpareigojantį pasiūlymą.

„Tačiau, praėjus dviem savaitėms po pasiūlymo pateikimo KEPCO netikėtai pareiškė atsiimanti savo pasiūlymą“, - pranešė R.Švedas.

Reaguojant į susidariusią situaciją, pasak viceministro, „buvo nedelsiant organizuotos konsultacijos su KEPCO bendrovės valdyba ir ekspertais, premjeras Andrius Kubilius laišku kreipėsi į Pietų Korėjos prezidentą Lee Myung-bak, prašydamas paremti KEPCO dalyvavimą konkurse“.

„Tačiau tai KEPCO nuomonės nepakeitė“, - pabrėžė pareigūnas.

Išankstines sąlygas atitiko 5 bendrovės

„Įvertindama visas šias aplinkybes, Koncesijos komisija konstatavo, kad nesant galiojančių konkurso sąlygas atitinkančių pasiūlymų, konkurso nugalėtojas nėra atrinktas“, - sakė R.Švedas.

Energetikos viceministras pranešė, kad „įvertinant VAE projekto parengimo pažangą ir konsultuojantis su regioniniais partneriais bei Europos Komisija bus pradėtas koncesijos suteikimo tiesioginių derybų būdu tokiomis pat, kaip surengto konkurso, sąlygomis procesas su potencialiais investuotojais“.

Koncesijos konkursas buvo paskelbtas pernai gruodžio 10 dieną. Išankstinius kvalifikacinius reikalavimus atitiko penkios bendrovės. Po neįpareigojančių pasiūlymų etapo, šių metų rugsėjo 10 dieną buvo išsiųsti pakvietimai pateikti įpareigojančius pasiūlymus.

"Susidomėjimas yra“

Pasak R.Švedo, „VAE projektas yra pakankamai pažengęs į priekį“, todėl jį ketinama tęsti. „Šiuo metu yra baigti projekto parengiamieji darbai, įskaitant tarptautinę Espoo konvenciją atitinkančius poveikio aplinkai bei aikštelės tinkamumo įvertinimus, kurių rezultatus patvirtino ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros TATENA misijos“, - kalbėjo viceministras.

Jis nenorėjo komentuoti KEPCO motyvų, kodėl jie netikėtai pasitraukė iš projekto: „Tai konfidencialu“.

R.Švedas ramino, kad „susidomėjimas yra, tikimės, kad pavyks tiesioginių derybų metu pasiekti rezultato“.

2020 metai – tebėra realu?

„Konkursas dabar perėjo į kitą stadiją. Mūsų pasiryžimas tęsti projektą yra. Gyvenimas yra gyvenimas, baigėsi vienas etapas, prasideda kitas“, - teigė viceministras.

Tačiau jis nenorėjo prognozuoti, kiek gali užtrukti naujasis etapas. „Dabar esame pačioje naujojo etapo pradžioje. Mūsų tikslas – pastatyti naują atominę elektrinę, stengsimės tai padaryti kuo greičiau“, - sakė pareigūnas.

Jis vylėsi, kad tiesioginių derybų būdu gali būti įmanoma susitarti ir su ta pačia KEPCO.

R.Švedas nenorėjo prognozuoti ir to, ar užtrukusios strateginio investuotojo paieškos gali atitolinti projekto galutinį įgyvendinimą. „Bet manau, kad 2020-ųjų data yra reali net ir žvelgiant iš šios dienos situacijos“, - sakė jis.

Apie rusų įtaką: „Geriau patylėsiu“

Žurnalistų paklaustas, ar tokia koncesijos konkurso baigtis nereiškia, kad Lietuva neturės naujos branduolinės jėgainės, R.Švedas atsakė: „Nemanau, kad neturės. Vieta statyboms yra, atlikti visi darbai ją parengiant, patikrinta TATENA ir kitų institucijų. Visi parengiamieji darbai atlikti. Ir pasirengimas buvo brandus. Todėl neturėtų būti pamestas į šalį tas įdirbis, kuris buvo pasiektas“.

Jis priminė, kad pirminius kvalifikacinius reikalavimus atitiko penkios didelės tarptautinės bendrovės. „Tai reiškia, kad jos turi potencialo galbūt dalyvauti tiesioginėse derybose“, - teigė viceministras.

VAE statybos, preliminariais skaičiavimais, galėtų atsieiti nuo 4 iki 6 milijardų eurų. Strateginiam investuotojui norėta pasiūlyti 50 procentų plius vieną akciją. „Kad jis būtų atsakingas už statybas ir paskui būtų atsakingas už objekto valdymą. Kai mes kvietėm strateginį investuotoją, norėjome, kad jis įdėtų savo didelį finansinį indėlį į projektą, norėjome, kad jis pastatytų tą objektą ir dalyvautų jo valdyme“, - aiškino viceministras.

Tačiau jis pabrėžė, kad konkretus akcijų pasiskirstymas – derybų objektas. Tai reiškia, kad strateginis investuotojas gali turėti ir mažiau nei pusę VAE akcijų. Atitinkamai mažėtų ir jo finansinis indėlis į statybas.

Iki šiol įgyvendinant VAE projektą jau yra išleista apie 25 milijonus litų.

Paklaustas, kiek turėjo įtakos Rusijos lobizmas, bandant sugriauti naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje statybas, R.Švedas atsakė: „Geras klausimas. Bet, naudodamasis proga, nepraleisiu progos patylėti apie tai“.


Šiame straipsnyje: VAE

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių