- kaunodiena.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aukštos pasaulinės maisto kainos sparčiai didina žemės ūkio bendrovių pajamas, todėl investuotojai rodo vis didesnį susidomėjimą šia verslo sritimi bei pačia žemės ūkio paskirties žeme.
„Finastos" analitikai atkreipia dėmesį, kad itin gausūs pinigų srautai šiuo metu kreipiami į Juodžemio regioną, kurio potencialas yra labai didelis ir neišnaudotas - žemės yra pakankamai daug, ji naudojama neefektyviai ir svarbiausia yra palyginti nebrangi. „Juodžemio" regionas, besidriekiantis nuo Moldavijos per Ukrainą, Rusiją iki pat Kazachstano, yra viena iš dviejų derlingiausių teritorijų pasaulyje.
Užsienio investicijas „traukiantys" veiksniai Juodžemio regione yra pati žemės kaina, sklypų dydis bei jų konsolidavimo galimybės. Šiuo metu Rusijoje derlingiausia žemė perkama už ne mažiau kaip 1 tūkst. - 2,5 tūkst. litų už hektarą, o vidutinis kainos augimas 2007 metais siekė apie 40 proc.
Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės kainos, vienos mažiausių Europos Sąjungoje, vidutiniškai yra 2-3 kartus didesnės, o derlingiausios žemės, Registrų centro duomenimis, Šiaurės Lietuvoje perkamos 3-8 kartus brangiau nei Juodžemio regione - daugiau nei po 8 tūkst. litų už hektarą.
Be to, keletą kartų pigesnė žemė yra bent dukart derlingesnė nei pas mus. Mokslininkų teigimu, derlingumo lygis tokiose gerose žemėse gali būti daugiau nei dvigubai didesnis, tik tam būtinos investicijos į žemės ūkio technikos modernizavimą, sėklas, trąšas, ūkininkų apmokymus.
Žinant, kad per paskutinius metus pasaulinės maisto kainos vidutiniškai pakilo apie 50 proc., investicijų grąžos iš žemės ūkio paskirties žemės galima tikėtis dar didesnės.
Pasak „Finasta" ekspertų, užsienio investuotojų, kurių daugumą sudaro Skandinavijos šalių atstovai, aktyvi plėtra Rusijos ir Ukrainos Juodžemio regione prasidėjo prieš dvejus metus.
Pradinė investuotojų plėtros strategijos dalis - sukaupti kuo didesnį valdomos ir nuomojamos žemės ūkio paskirties žemių portfelį, kuriame vėliau būtų galima „užkurti" žemės ūkio veiklos operacinį „varikliuką". Šiuo metu jau kelios užsienio kapitalo bendrovės yra sukaupusios didesnį nei 300 tūkst. ha žemės portfelį, o jų ateities planai žada ne mažesnių tempų plėtrą.
Lietuvoje kol kas tokias ambicijas yra paskelbusi vienintelė lietuviško kapitalo žemės ūkio paskirties žemės valdytoja Lietuvoje „Agrowill Group", kuri savo investicinę veiklą sieja būtent su Juodžemio regionu. Ši bendrovė, vienintelė iš visų Baltijos šalių įmonių, planuoja vystyti investicinę veiklą Juodžemio regiono rinkoje, nes yra sukaupusi didelėms investicijoms reikalingą kapitalą.
Artimiausiuose „Agrowill Group" planuose numatytas Juodžemio regiono žemių supirkimas bei išsinuomojimas, pasirašant ilgalaikes sutartis. Bendrovė ketina sudaryti žemės ūkio paskirties žemės portfelį, kuriame būtų galima išplėtoti žemės ūkio verslą.
Analitikų nuomone, situacija Rusijoje yra tik truputį palankesnė. Žemės ūkio paskirties žemę be apribojimų gali įsigyti Rusijos piliečiai ir kiti ūkio subjektai, o užsieniečiams leidžiama dalyvauti žemės rinkoje tik per Rusijoje registruotus juridinius asmenis. Užsieniečiai negali turėti didesnės nei 50 proc. šių juridinių asmenų kontrolės. Tačiau užsienio investuotojai atrado kelius, kaip per ilgą dukterinių ir ofšorinių bendrovių tinklą paslėpti savo užsienio kilmę. Vis dėlto užsienio investuotojai negali jaustis visiškai ramūs: nors Rusijos valdžia dabar pakankamai pasyviai stebi užsienietiško kapitalo antplūdį į šalies žemės rinką, ji gali bet kada atrasti teisinių priekabių dėl užsienio investuotojų veiklos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...