Žemdirbiams toliau siūlo mažesnes išmokas

Europos Komisija 2014–2020 metais siūlo Baltijos šalių žemdirbiams toliau mokėti mažiau nei senbuvėms, išmokos nesiektų net Europos Sąjungos vidurkio.

Su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka žemdirbiai ir juos atstovaujanti ministerija. Prezidentė ragina institucijas aktyviau ginti Lietuvos ūkininkus, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
 
Trijų Baltijos šalių atstovai, tarp jų – Latvijos vadovas, Briuselyje protestavo prieš Europos Komisijos siūlymą, kuris Lietuvai, Latvijai, Estijai ir kitoms Bendrijos naujokėms numato mažesnes nei senbuvėms tiesiogines išmokas.

„Visiškai suprantu Baltijos šalių ūkininkų argumentus, bet tai priklauso nuo viešosios politikos krypčių, o jos – nuo biudžeto. Žinoma, diskusijos tęsis ir Europos Parlamente, ir Taryboje“, – tikino ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dacianas Cioloras.

Europos Komisija siūlo naujokėms tokiu tempu didinti išmokas, kad jos paaugtų vos per 150 litų, bet iki 2020-ųjų nepasiektų net Europos Sąjungos vidurkio. Tarp kitų siūlymų – riboti maksimalią paramą vienam ūkiui iki kiek daugiau nei 1 mln. litų, labiau skatinti vos pradedančius ir ekologinius ūkius plėtojančius žemdirbius.   

Europos Komisijos siūlymai mėlynais solidarumo marškinėliais pasipuošusiems žemdirbiams pristatyti ir Vilniuje. Lietuvos ūkininkas šiandien gauna apie 500 litų išmoką už hektarą, vidutiniškai Bendrijoje jos siekia per 900, o Graikijoje – per 2 tūkst. litų.

„Pagal jų programą numatyta, kad išmokos susilygintų tik 2028 metais. Mūsų šitai tikrai netenkina. Mes norim ir mūsų pozicija tokia, kad nuo 2014 metų būtų vienodos tiesioginės išmokos“, – teigė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Tikėjomės tiesioginių išmokų suvienodinimo finansinio laikotarpio pabaigoje, kad galbūt bus dar vienas laikotarpis nuo 2013 iki 2020 metų, bet kad bent laikotarpio pabaigoje paramos lygis susivienodins“, – sakė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas.

„Svarbiausia, kad tas paketas būtų nediskriminacinis, kad Lietuva nebūtų mažiau įvertinta ar iškirta kažkaip tai, kad traktuotė būtų vienoda ir kad Lietuva pasistengtų apginti savo pozicijas ir gautų ne mažiau nei buvo“, – mano Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Europos Komisijos atstovas ramina, kad kol kas tai – tik pirminis siūlymas.

„Tai politinis klausimas, reikalaujantis diskusijos. Šis Komisijos siūlymas tik pradžia pradėti derybas tarp Lietuvos ir Europos institucijų. Dar yra dveji metai, per kuriuos galėsime aptarti visus klausimus“, – kalbėjo EK Generalinio žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato skyriaus vadovas Pedro Tarno.

2014–2020-aisiais žemės ūkio politikai Europos Sąjungoje numatoma skirti iš viso 1 trilijoną 283 milijardus litų.