Žemdirbiams toliau siūlo mažesnes išmokas

Europos Komisija 2014–2020 metais siūlo Baltijos šalių žemdirbiams toliau mokėti mažiau nei senbuvėms, išmokos nesiektų net Europos Sąjungos vidurkio.

Su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka žemdirbiai ir juos atstovaujanti ministerija. Prezidentė ragina institucijas aktyviau ginti Lietuvos ūkininkus, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
 
Trijų Baltijos šalių atstovai, tarp jų – Latvijos vadovas, Briuselyje protestavo prieš Europos Komisijos siūlymą, kuris Lietuvai, Latvijai, Estijai ir kitoms Bendrijos naujokėms numato mažesnes nei senbuvėms tiesiogines išmokas.

„Visiškai suprantu Baltijos šalių ūkininkų argumentus, bet tai priklauso nuo viešosios politikos krypčių, o jos – nuo biudžeto. Žinoma, diskusijos tęsis ir Europos Parlamente, ir Taryboje“, – tikino ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dacianas Cioloras.

Europos Komisija siūlo naujokėms tokiu tempu didinti išmokas, kad jos paaugtų vos per 150 litų, bet iki 2020-ųjų nepasiektų net Europos Sąjungos vidurkio. Tarp kitų siūlymų – riboti maksimalią paramą vienam ūkiui iki kiek daugiau nei 1 mln. litų, labiau skatinti vos pradedančius ir ekologinius ūkius plėtojančius žemdirbius.   

Europos Komisijos siūlymai mėlynais solidarumo marškinėliais pasipuošusiems žemdirbiams pristatyti ir Vilniuje. Lietuvos ūkininkas šiandien gauna apie 500 litų išmoką už hektarą, vidutiniškai Bendrijoje jos siekia per 900, o Graikijoje – per 2 tūkst. litų.

„Pagal jų programą numatyta, kad išmokos susilygintų tik 2028 metais. Mūsų šitai tikrai netenkina. Mes norim ir mūsų pozicija tokia, kad nuo 2014 metų būtų vienodos tiesioginės išmokos“, – teigė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Tikėjomės tiesioginių išmokų suvienodinimo finansinio laikotarpio pabaigoje, kad galbūt bus dar vienas laikotarpis nuo 2013 iki 2020 metų, bet kad bent laikotarpio pabaigoje paramos lygis susivienodins“, – sakė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas.

„Svarbiausia, kad tas paketas būtų nediskriminacinis, kad Lietuva nebūtų mažiau įvertinta ar iškirta kažkaip tai, kad traktuotė būtų vienoda ir kad Lietuva pasistengtų apginti savo pozicijas ir gautų ne mažiau nei buvo“, – mano Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Europos Komisijos atstovas ramina, kad kol kas tai – tik pirminis siūlymas.

„Tai politinis klausimas, reikalaujantis diskusijos. Šis Komisijos siūlymas tik pradžia pradėti derybas tarp Lietuvos ir Europos institucijų. Dar yra dveji metai, per kuriuos galėsime aptarti visus klausimus“, – kalbėjo EK Generalinio žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato skyriaus vadovas Pedro Tarno.

2014–2020-aisiais žemės ūkio politikai Europos Sąjungoje numatoma skirti iš viso 1 trilijoną 283 milijardus litų.


Šiame straipsnyje: žemdirbiaiišmokos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    112
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių