Žemdirbiai, išnaudoję šiek tiek didesnes išmokas, sulaukė akibrokšto

Lietuvos žemdirbiai, iš Briuselio išsireikalavę šiek tiek didesnių išmokų už deklaruotus žemės plotus, sulaukė dar vieno akibrokšto. Išmokoms dar nepasiekus Europos Sąjungos vidurkio, jas jau liepta mažinti, praneša „Panorama“.

Tokia tvarka nepatenkinti ūkininkai teigia, kad labiausiai nukentės stambesni gyvulininkystės ūkiai. Ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio bendrovių asociacija svarsto galimybę kreiptis į teismą, ar Europos Komisiją (EK) turėjo teisę pritaikyti tokį išmokų mažinimo būdą Lietuvai.

EK pernai liepą nusprendė taikyti moduliaciją, paprastai tariant, jeigu ūkis per metus gauna 5 tūkstančius eurų arba daugiau nei 17tūkstančių litų, mažinti nacionalinę išmoką 10  procentų, o jei išmokos siekia per milijoną litų, tai finansavimas mažinamas dar 4 procentais.

Mūsų šalies ūkininkams papildomos išmokos skiriamos už kvotinį pieną, galvijus ir avis. Valstybės biudžete tam rasta 106 milijonai litų už pernai metus. Nauja tvarka, pasak ūkininkų, palies 8 tūkstančius ūkių, o labiausiai smogs gyvulininkystei.

„Pritaikius moduliacijos metodiką per 2 metus prarasime 200 tūkst. litų, tai nemaža suma pinigų, kuri reikalinga investicijoms. Ir įvertinus, kad mūsų žemdirbių išmokos nėra pasiekę ES vidurkio, tai skriauda nemaža“, – sako Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Henrikas Braškys.

Laikantieji ir 10 karvių jau negaus dalies pinigų. Skaičiuojama, kad iš viso dėl naujos tvarkos ūkininkai ir bendrovės praras 34 milijonus litų.

„Mums sudaromos žiaurios, nekonkurencingos sąlygos, konkuruoti su ES šalimis. Jei jose 10 procentų nusimoduliuoja, nusiskaito, tai lėšos niekur neprapuola, o ateina į antrą lygį – į struktūrinę paramą, o pas mus jos grįžta į biudžetą. Ir mes nebegauname tų pinigų“, – teigia Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.

„Senosioms, didžiausioms šalims atrodė, kad reikia mažinti išmokas didiesiems ūkiams ir jas perskirtyti. Tai tie principai yra įtvirtinti, tad Lietuvos Vyriausybė tą tvarką gali pakeisti žinodami, kad pažeidžia ES teisės aktus“, – aiškina Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Žemdirbiai, piktinasi ne tik EK sprendimu, bet ir ankstesne valdžia, kuri esą nesiderėjo, kad ši tvarka nebūtų taikoma mūsų šaliai, kur išmokos nesiekia ES vidurkio.

„Kreipsimės į premjerą, kad sustabdytų šių metų sausio 23 dienos nutarimą ir kad mums atrištų rankas kreiptis į Europos Teisingumo teismą“, – teigia Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius J. Sviderskis.

Ūkininkai prašo nestabdyti papildomų išmokų mokėjimo iš valstybės biudžeto. Esą jas išmokėjus, būtų galima kreiptis į teismą ir aiškintis, ar EK turėjo teisę pritaikyti tokį išmokų mažinimo būdą Lietuvai .Ūkininkų sąjunga ir bendrovių asociacija viliasi, kad dar šią savaitę jas išklausys premjeras.