Žemaitijos žolynai pripažinti tautinio paveldo produktais

Žinomai žolininkei iš Platelių apylinkių Nijolei Makiejevienei netrukus bus įteiktas tautinio paveldo sertifikatas: jos auginamos ir renkamos žolelės pripažintos tautinio paveldo produktais. 

Tautinio paveldo sertifikatas garantuos ir liudys, jog žolelės yra išaugintos ir surinktos Lietuvoje ar jos atskirame etnografiniame regione, išdžiovintos ir paruoštos pagal tradicinius ir patikimus receptus.

N. Makiejevienė bus trylikta, kuri savo auginamus ir renkamus žolynus, arbatas, prieskonius galės ženklinti tautinio paveldo produktų  ženklu.

Tradiciniai amatai remiami pagal kelias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones: „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ bei „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“.

Pomėgį paveldėjo iš močiučių ir tetų

Pažinti žolynus ir jų galias Nijolę išmokė jos močiutės bei jų seserys. „Kai melioracija nušlavė mano tėvo namus, jo mama, mano močiutė, Stanislava Puidokienė, persikėlė gyventi pas mus į Platelius. Mus, vaikus, ji vesdavosi į mišką“, – leidosi į vaikystės priminimus Nijolė. 

Žoliautojos buvo ir Nijolės mama Justina Jundulaitė bei jos seserys – Stanislava ir Teodora Jundulaitės.

Būdama dvylikos Nijolė  jau žinojo, kaip atrodo tikrasis margainis, kodėl ravint daržo nereikia rauti žvirbliarūtės, dirvinės našlaitės ar trikertės žvaginės. Teta Stanislava sirgo astma ir gydėsi ne tik vaistais, bet ir žolelėmis.
Pasak Nijolės, pati didžiausia žoliatoja buvo jos mama Justina.  Jos prijuostė ir kišenės nuolat būdavo pilnos vaistažolių. „Užvalgė ko nors ne to, kyla skrandžio rūgštis, išsitrauks, būdavo, ajero šaknį,  pakramtys pakramtys – ir vėl eina“, – prisimena  Nijolė.

Skaniausia duona

Už vis skanesnė Nijolei buvo močiutės ir jos seserų kepama varpučio šaknų duona. 

Sumaltų varpučio šaknų dėdavo į duoną, kad mažiau reikėtų grūdų. Visvainių žemė  graži, bet nederlinga. „Ir dabar negaliu jo įveikti“, – pasiblaškiusi po kulinarijas Nijolė grįžo, kur želia  varputis.

Augina nedaug –  60 arų. Pasėja grikių, geltonojo ir baltojo barkūno, raudonųjų dobilų, kuriuos papuošia mėlynai žydinčios aguklės ir rugiagėlės. 

Kitas vaistažoles Nijolė renka aplinkinėse pievose ir miškuose. Paskui jas džiovina, rūšiuoja, daro mišinius ir veža į muges, turgus. 

Ar iš žolininkystės galima išgyventi? „Išgyventi – taip. Be ne daugiau“, – neslepia Nijolė. 

Skirs valstybės paramą

Gautas sertifikatas, kaip paaiškino Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo  ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Dubnikienė, amatininkei suteiks teisę į valstybės pagalbą.

„Jeigu amatininkas dalyvauja mugėse, parodose, jis gali prašyti paramos vietai išsipirkti, kelionės, nakvynės ir kitoms išlaidoms padengti“, – sakė ŽŪM specialistė.

Šiemet sertifikuotiems amatininkams paremti numatyta skirti apie 230 tūkst. litų. Vienam renginiui amatininkas gali prašyti iki 500 litų paramos. Jeigu renginys vyksta užsienyje – iki 1000 litų.    

Didesnis ES paramos intensyvumas

Be to, kaip paaiškino ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė tautinio paveldo atestatus turintiems amatininkams numatytas didesnis ES paramos intensyvumas. „Kai pareiškėjui yra suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas, tradicinių amatų puoselėjimui skirti projektai finansuojami iki 75 proc.“, – sakė V.Daugalienė.

Pagal pirmąsias tris priemones paramos gali kreiptis kaimo gyventojai, ūkininkai, labai mažos įmonės, mažos ar vidutinės įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla ir norinčios paįvairinti savo veiklos pobūdį gaunant pajamų iš alternatyvių verslų. 

Pagal priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos sritį „Tradicinių amatų centrų kūrimas“ paramos planiniu būdu gali kreiptis savivaldybės tradicinių amatų centrų kūrimui, kuriais naudotis gali regionų amatininkai.

LEADER metodu pareiškėjai teikia paraiškas vietos veiklos grupėms (VVG) skelbiamų kvietimų metu. Sprendimą dėl paramos skyrimo projektui priima VVG.

„Žinoma, kiekvienai priemonei keliami tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, priemonei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ skirtomis paramos lėšomis gali pasinaudoti tik vykdę ar tebevykdantys žemės ūkio veiklą amatininkai, paramos pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ gavėjų reikalaujame, kad laikytų bent vieną gyvuliuką“, – sakė V.Daugalienė.

Tačiau, kai kitoms KPP priemonėms jau ėmė stigti lėšų, amatų puoselėjimui jų stygiaus dar nejaučiama. „Taip, paramos pinigų šioms priemonėms dar pakanka, tad amatininkus, ypač tuos, kurie turi TPP sertifikatus, ragintume pasinaudoti šia galimybe“, – sakė ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė.