Žalieji: atominės jėgainės statybos Lietuvoje kelia daug klausimų

Lietuvos žaliųjų sąjūdis, ketinantis surengti referendumą dėl naujos atominės jėgainės statybos, teigia, jog Vyriausybės branduolinės energetikos planai kelia daug jos saugumo klausimų.

„Tai, kas susiklostė dabar Lietuvoje, kelia daug klausimų. Tai yra mūsų saugumo klausimas, mūsų gyvenimo čia, mažoje valstybėje. Šitokie eksperimentai su savo valstybe - man tuomet kyla klausimas, ar mes galėsime čia gyventi“, - penktadienį Vilniuje tarptautinėje konferencijoje „Antiatominis pavasaris“ kalbėjo Lietuvos žaliųjų sąjūdžio pirmininkas Juozas Dautartas.

J.Dautartas, priminęs 1986 metų Černobylio atominės elektrinės avariją, mano, kad reikia atsižvelgti į mažiausią galimybę, jog tokia avarija gali įvykti ir Lietuvoje.

„Jeigu siekiame energetikos nepriklausomybės - kodėl iki šiol nėra jungčių su Europa. Ir neaišku, kodėl taip skubame - iki Seimo rinkimų liko 9 mėnesiai“, - kalbėjo J.Dautartas.
Lietuvos žaliųjų sąjūdžio vadovas tikino, jog nusprendus statyti atominę elektrinę, uždėtą „jungą turės nešti mūsų vaikai“.

Latvijos parlamento narys, buvęs Latvijos aplinkos ministras, Raimondas Vėjonis apgailestavo dėl savo šalies sprendimo dalyvauti projekte.

„Gaila, kad mūsų Vyriausybė sutiko dalyvauti projekte kartu su Lietuva. Matysime, ar Latvija dalyvaus, ar ne. Bet dabar mums atrodo, kad šį projektą sustabdyti bus labai sunku“, - kalbėjo R.Vėjonis.

„Dar nesame pasirengę investuoti dideles pinigų sumas. Neaišku, kiek kainuos šis projektas - 5 mlrd. eurų ar daugiau“, - pridūrė jis.

R.Vėjonis taip pat kalbėjo, jog yra daug klausimų be atsakymų: „Turime daugiau apie atsinaujinančius išteklius, namų sektoriaus efektyvumą. Turime daug galimybių, kaip sumažinti energijos trūkumą“.

Latvijos žaliųjų partijos pirmininkas Viesteras Sileniekas kalbėjo, jog partija kreipėsi į Latvijos valdžios institucijas, klausdama, kokia bus Visagino atominės elektrinės nauda, tačiau atsakymų nesulaukta.

„Kiek pinigų reikės - kiek projektas kainuos, nėra žinoma“, - kalbėjo V.Sileniekas.

Tuo tarpu Lenkijos žaliųjų partijos pirmininkas Dariuszas Swedas konferencijoje teigė, jog nėra viešos diskusijos ir neaišku, kaip gyventojai gali daryti įtakos sprendimams. Anot jo, labai svarbu sujungti elektros tiltus: „Konkurencija tarp mūsų bendrovių sumažintų kainas“.
Konferencijoje tarptautinė žaliųjų bendruomenė ir ekspertai kaip alternatyvą siūlė darnios energetikos plėtrą.

Konferencijoje taip pat dalyvauja Vokietijos Austrijos, Lenkijos ir kitų ambasadų atstovai, Seimo nariai, konferencijoje taip pat turėtų dalyvauti Europos Parlamento Žaliųjų aljanso koprezidentė Rebecca Harms.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Saldžiūnas BNS anksčiau sakė, kad artimiausiu metu ketinama kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad ši registruotų iniciatyvinę grupę ir išduotų parašų rinkimo lapus. Iniciatoriai privalo per tris mėnesius surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų.

Lietuvos žalieji pernai gruodį yra kreipęsi į Lietuvos ir Japonijos vyriausybes, Japonijos Tarptautinį bendradarbiavimo banką bei bendrovę „Hitachi“.reikalaudami, kad sprendimus dėl naujos atominės elektrinės priimtų nebe ši Vyriausybė ir Seimas, o šiemet išrinkta nauja valdžia,, o Japonijos Vyriausybė paraginta atsisakyti planų teikti finansinę paramą Visagino atominės elektrinės (VAE) projektui.

Lietuva su Latvija, Estija ir Lenkija tikisi iki 2020 metų pastatyti naują atominę elektrinę šalia Ignalinos elektrinės, kurios antrasis iš dviejų reaktorių buvo uždarytas 2009 metų pabaigoje. Vyriausybė planuoja, kad jėgainės statyba prasidės 2014 metais, o 2020 metais ji jau galėtų gaminti elektrą.