Vystyti miškų ūkius padeda Europos Sąjungos parama

Apželdinimas mišku – efektyvus būdas nederlingoms ir apleistoms žemėms išnaudoti. Nenaudingi dirvonuojantys plotai gali būti apsodinti mišku naudojantis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos priemones teikiama parama.

Ji praverčia ne tik sklypų savininkams - taip didinama ir krašto ekologinė vertė bei skatinama miškininkystės plėtra.

Parama naudinga daugeliui

Europos Sąjungos paramos lėšos teikia naudą ūkininkams, turintiems tiek apleistų, ne žemės ūkio paskirties žemės plotų, tiek sklypų, kuriuose anksčiau buvo vykdomi žemės ūkio darbai.

Jie gali pasinaudoti parama, teikiama dviejų Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos priemonių: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialisto Donato Kačino teigimu, ūkininkai, nusprendę dirvonuojančius plotus paversti mišku, prisideda prie krašto gerovės kūrimo, tokiu būdu taip įvairinama kaimo žmonių veikla.

Pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ paraiškas teikiantys gyventojai turėtų įsidėmėti, kad sklypas, kurį norima apželdinti mišku, turėtų būti deklaruojamas tiesioginėms išmokoms 2 metus iki paraiškos pateikimo.

Be to, ši žemė turi būti tinkama apželdinimui, kad padėtų įgyvendinti aplinkosaugos tikslus. Norint veisti mišką, pagal abi miškų ūkiui vystyti skirtas priemones tam skirtas sklypas turi būti didesnis nei 0,5 hektaro, išskyrus tuos atvejus, kai veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku.

Mokamos skirtingos išmokos

Ūkininkams mokamos išmokos už miškų įveisimą skiriasi. Norintiems mišką veisti žemės ūkio paskirties žemėje, kurioje žemės ūkio veikla buvo vykdoma anksčiau, skiriamos vienkartinės miško įveisimo išmokos, 5 metus po įveisimo mokamos miško priežiūros ir apsaugos išmokos bei 15 metų mokamos prarastų pajamų kompensavimo išmokos.

Pastarųjų dydis priklauso nuo to, kurią visų ūkininko pajamų dalį sudarė pajamos iš ūkyje vykdomos žemės ūkio veiklos prieš įveisiant mišką. Gyventojai, planuojantys sodinti mišką apleistame žemės ūkio paskirties arba ne žemės ūkio paskirties plote, gauna vienkartines miško įveisimo ir miško priežiūros bei apsaugos išmokas.

Skiriasi ir gaunamos paramos dydis. Mišką veisiant mažiau palankiose ūkininkauti vietose, kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų, palankiose ūkininkauti vietovėse – 70 proc. šių išlaidų.

Be to, skiriamų lėšų kiekį lemia ir tai, kokios medžių rūšys yra sodinamos. Didžiausios išmokos gaunamos plotą apželdinus kietųjų lapuočių medžių rūšimis ir liepos želdiniais.

Tačiau D. Kačino teigimu, kartais tai lemia nesąžiningą pareiškėjų elgesį: kai kurie jų specialiai veisia miškus, už kuriuos mokamos didesnės išmokos, neatsižvelgdami į tai, ar žemė tinkama tokios sudėties miškui veisti.

Pildant paraiškas reikia būti atidiems

Norėdami gauti paramą miškui veisti pirmiausia, pasak D. Kačino, paraiškos teikėjai turėtų kreiptis į rajono žemėtvarkos skyrių ir išsiaiškinti, ar toje teritorijoje apskritai galima sodinti mišką.

Gavus leidimą, turi būti parengiamas miško želdinimo ir žėlimo projektas. Atlikus šias procedūras, paraiška gali būti teikiama NMA teritoriniam paramos administravimo poskyriui pagal valdos registravimo adresą. Kai miškas įveisiamas, reikia kreiptis į Regiono aplinkos apsaugos departamentą, kurio specialistai įvertins miško želdinimo darbų kokybę bei išduos pažymą apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, kurią paramos gavėjas turi pateikti į NMA.

Šio departamento specialistai taip pat atlieka miško želdinių ir žėlinių apskaitą pirmaisiais bei trečiaisiais metais po miško įveisimo (jei miškas įveistas pavasarį) arba antrais ketvirtais metais po miško įveisimo (jei miškas įveistas rudenį).

Visgi, yra ir tam tikri apribojimai gauti paramą miško įveisimui. Parama nėra skiriama kalėdinius medelius ar greitai augančius medžius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei penkeri metai, auginantiems ūkininkams. Jos gauti negali ir antrą kartą veisiantys mišką tame pačiame plote ar veisiantys mišką „Natura 2000” teritorijose. Parama taip pat neskiriama ūkininkams ir jų sutuoktiniams, kurie gauna ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramą.


Šiame straipsnyje: KPF naujienos

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių