Vyriausybė svarsto, kaip mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais

Vyriausybė pasitarime pirmadienį vėl svarsto, kaip sumažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Tikimasi, kad tai padės mažinti šešėlinę ekonomiką.

Anot Vyriausybės, šalyse, kuriose dominuoja atsiskaitymai grynaisiais pinigais, oficialiai neapskaitomos ekonomikos mastas yra aukštas. "Swedbank" analitikų duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra vienas aukščiausių Europoje ir siekia 30 proc. (euro zonos vidurkis - 16,9 proc., Estijoje - 10 proc., Skandinavijos šalyse - didesnis nei 5 proc.).

Mažinti grynųjų pinigų naudojimą Vyriausybei siūlo užsienio investuotojai. Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas šį mėnesį teigė, jog legalius atsiskaitymo grynaisiais atvejus reikia mažinti "iki minimumo".

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius žiniasklaidai yra teigęs, kad atsiskaitymų grynaisiais mažinimas galėtų atpiginti bankines paslaugas, tačiau kovoje su šešėliu, pasak jo, tai - ne pirmoji priemonė.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis mano, kad grynųjų pinigų žala yra žymiai didesnė nei nauda, tačiau šią problemą reiktų spręsti globaliai - litus, pasak jo, šešėlyje greitai galėtų pakeisti eurai. Jo skaičiavimais, Lietuvoje "šešėlinės" ekonomikos apimtis siekia 22-23 mlrd. litų.

1993-1997 metais buvo įteisinta nuostata, kad visų rūšių įmonės už prekes ir paslaugas atsiskaito negrynaisiais pinigais - jais buvo galima atsiskaityti ne daugiau kaip už 3 tūkst. litų per dieną. Jeigu ši riba buvo viršijama, Valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo tvarka galėjo išieškoti 30 proc. sumos, kuria buvo viršytas limitas.

Ribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais panaikinti 1999 metais priėmus Mokėjimų įstatymą.

Grynųjų pinigų šalies apyvartoje vasarį padaugėjo 92,8 mln. litų ir mėnesio pabaigoje jų buvo 8,7 mlrd. litų.


Šiame straipsnyje: grynieji pinigai

NAUJAUSI KOMENTARAI

joana

joana portretas
senai laikas mazint tuos grynuosius, nes visi lietuviai turi po kelias korteles, bet tik algos diena pasinaudoja nusiemimui viska ir vel nebenaudoja po to :) o siaip tai as ir ryanairui pigiau susimoket ir draugam pervest skolas, bei atsiskaitymu kortele naudoju is tarptau tines skrill kompanijos - pinigupervedimai. lt placiau rasite aprasyma, ir visiskai ne tokio dydzio mokesciai kaip pas mus bankuose ir pinigai saugus.

tokele

tokele portretas
banku teikiamos paslaugos yra brangios. Nevisada banku kortelemis ar internetine bankininkyste naudotis yra saugu, daug internetiniu vagisiu...labai greit gali netekti savo uzdirbtu pinigeliu, nes jei pinigus nuims vagisiai ar koks svetimas asmuo tavo vardu uzsisakys prekiu ar pasiims greita kredita, - tu pats zmogau busi kaltas kad nesugebejai issaugoti korteleje ar internetiniame banke saugomu pinigu...irodyti, kad ne tu pavedimus darei nera jokiu sansu. tai liksi ir kaltas ir basas....Beto tai butu asmeniniu teisiu varzymas, jei pinigai uzdirbti legaliai tai paciam ir valia kur laikyti pinigus ir kaip juos leisti. Cia suvarzymu negali buti. Tai zmogaus teisiu pazeidimas. Esu labai konservatyvus zmogus ir jokiom kortelem ir internetinem bankininkystem nepasitikiu, nes gyvenimo esu jau pamokytas.

jo

jo portretas
kam man prigimtines teises , kam man grynieji , juk sotus busiu konservais
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių