- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vyriausybė svarsto, kaip mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais
Vyriausybė pasitarime pirmadienį vėl svarsto, kaip sumažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Tikimasi, kad tai padės mažinti šešėlinę ekonomiką.
Anot Vyriausybės, šalyse, kuriose dominuoja atsiskaitymai grynaisiais pinigais, oficialiai neapskaitomos ekonomikos mastas yra aukštas. "Swedbank" analitikų duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra vienas aukščiausių Europoje ir siekia 30 proc. (euro zonos vidurkis - 16,9 proc., Estijoje - 10 proc., Skandinavijos šalyse - didesnis nei 5 proc.).
Mažinti grynųjų pinigų naudojimą Vyriausybei siūlo užsienio investuotojai. Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas šį mėnesį teigė, jog legalius atsiskaitymo grynaisiais atvejus reikia mažinti "iki minimumo".
Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius žiniasklaidai yra teigęs, kad atsiskaitymų grynaisiais mažinimas galėtų atpiginti bankines paslaugas, tačiau kovoje su šešėliu, pasak jo, tai - ne pirmoji priemonė.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis mano, kad grynųjų pinigų žala yra žymiai didesnė nei nauda, tačiau šią problemą reiktų spręsti globaliai - litus, pasak jo, šešėlyje greitai galėtų pakeisti eurai. Jo skaičiavimais, Lietuvoje "šešėlinės" ekonomikos apimtis siekia 22-23 mlrd. litų.
1993-1997 metais buvo įteisinta nuostata, kad visų rūšių įmonės už prekes ir paslaugas atsiskaito negrynaisiais pinigais - jais buvo galima atsiskaityti ne daugiau kaip už 3 tūkst. litų per dieną. Jeigu ši riba buvo viršijama, Valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo tvarka galėjo išieškoti 30 proc. sumos, kuria buvo viršytas limitas.
Ribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais panaikinti 1999 metais priėmus Mokėjimų įstatymą.
Grynųjų pinigų šalies apyvartoje vasarį padaugėjo 92,8 mln. litų ir mėnesio pabaigoje jų buvo 8,7 mlrd. litų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemėLaisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankaiLietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
