Vyriausybė: sunkmetis tęsiasi

Teikdama Seimui pataisytą kitų metų biudžeto projektą Vyriausybė nusprednė konstatuoti, kad ekonominis sunkmetis tęsiasi ir tai esą neleidžia grįžti prie ankstesnių metų išlaidų.

Atsižvelgė į Konstitucinio Teismo nurodymą

"Vyriausybė, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą dėl pareigos kasmet iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę ir finansinę būklę, konstatuoja, kad itin sunki ekonominė padėtis tęsiasi", - teigiama trečiadienį išplatintame Vyriausybės pranešime spaudai apie Seimui grąžinamą 2011 metų biudžeto projektą.

"Nėra pagrindo konstatuoti, jog būtų numatoma gauti ar būtų sukaupta lėšų, reikalingų nesumažintiems atlyginimams ir pensijoms mokėti, todėl valdžios sektoriaus išlaidos kitais metais turi būti tvirtinamos laikantis sumažintų atlyginimų ir pensijų dydžių", - priduriama pranešime.

KT šių metų balandį vienoje savo išvadų yra nurodęs Vyriausybei ir Seimui kasmet, kol taikomas atlyginimų, mokamų iš valstybės biudžeto, bei pensijų sumažinimas, svarstant ir tvirtinant kitų metų biudžetą iš naujo įvertinti ekonominę situaciją.   

2060 metais skola gali siekti net 800 proc. BVP

Vyriausybė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos atžvilgiu pernai buvo pradėta perviršinio deficito procedūra. "Pateiktos Europos Sąjungos rekomendacijos reikalauja ištaisyti perviršinio deficito būklę iki 2012 metų pabaigos", - primenama pranešime.

2011 metų valdžios sektoriaus deficito sumažinimo užduotis – valdžios sektoriaus deficitas ne didesnis kaip 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – yra patvirtinta Europos Sąjungos Ministrų tarybos rekomendacijoje mažinti deficitą iki Europos Sąjungos steigimo sutartyje nustatytų dydžių, už kurios neįvykdymą iki suplanuotų metų yra reglamentuotas Sanglaudos fondo lėšų įšaldymas naujiems projektams.

"Neįgyvendinus suplanuoto deficito mažinimo Lietuvos skola 2060 metais sudarytų daugiau nei 800 procentų BVP", - atkreipė dėmesį Vyriausybė. 

Deficitas padidėtų 1,6 mlrd. litų

Pareiškime pažymėta, kad "nors rizikos priedai už Vyriausybės vertybinius popierius sparčiai mažėjo, finansų rinkos vis dar priskiria per didelius palūkanų priedus už riziką, o valdžios sektoriaus deficito mažinimo planų neįvykdymas taptų pagrindu finansų rinkoms vėl reikalauti labai didelių palūkanų priedų už Lietuvos ilgalaikės trukmės Vyriausybės vertybinius popierius".

Vyriausybė taip pat pabrėžė, kad nutraukus atlyginimų, mokamų iš valstybės biudžeto, bei pensijų mažinimą nuo 2011 metų, viešųjų išlaidų padidėjimas būtų daugiau nei 1,6 milijardo litų. Tai atitinkama suma sumažintų valstybės grynąjį turtą ir  papildomai padidintų valstybės skolą.

Vyriausybė priminė, kad 2008-aisiais padidintoms pensijoms dengti nebuvo gauta mokestinių pajamų ir dėl to tais metais valdžios sektoriaus išlaidos viršijo pajamas 3,3 proc. BVP, o vien "Sodros" valstybės grynojo turto sumažėjimas sudarė 1,1 proc. BVP.

Be to, primenama, kad planuojamos 2011 metų nacionalinio biudžeto ir valstybės socialinės apsaugos fondų pajamos iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų yra 17,6 proc. mažesnės net už 2008 metų lygį, kada valstybės grynojo turto mažinimo sąskaita buvo apmokėti padidinti atlyginimų ir pensijų dydžiai.

Perskirtomi asignavimai

Vyriausybė pranešė, kad patikslintame ir Seimui grąžinamame biudžeto projekte numatomos lėšos kai kurioms programoms ir projektams finansuoti – viso apie 50 mln. litų, skiriamos ne papildomai, bet mažinant arba perskirstant kitų programų lėšas.

"Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose srityse – ypač švietimo, kultūros, sveikatos, yra daug pradėtų investicinių projektų, o tai skatina ir savivaldybių merus, Seimo narius teikti siūlymus dėl objektų šiose srityse finansavimo, Vyriausybė, perskirstydama kitų programų lėšas, skyrė 20,3 mln. litų sričių investiciniams projektams finansuoti", - nurodoma pranešime spaudai.

Pabrėžiama, kad šios lėšos nėra skiriamos naujiems ilgai trunkantiems ar didelės vertės objektams: "Lėšos paskirstomos tarp atitinkamų ministrų valdymo sričių, o ministrai lėšas savo kuruojamose srityse paskirstys atsižvelgdami į tai, ar racionaliau lėšas skirti tam, kad būtų pabaigti esami projektai, ar iki būtino lygio turėtų būti tęsiami jau pradėti projektai, ar lėšos skiriamos projektams, kurie yra mažos apimties ir bus įgyvendinti per vienerius metus".

Prenumeratos pristatymui kompensuoti - 3 mln. litų

"Stiprinant kovą su neapskaityta ekonomika, lėšų skiriama su tuo susijusiems sprendimams. Valstybės pareigūnų ir tarnautojų, dalyvavusių išaiškinant nusikalstamas veikas skatinimui  skiriama 5 mln. litų operatyvinei veiklai stiprinti: Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM – 2,2 mln. litų, Muitinės departamentui – 2 mln. litų", - pabrėžė Vyriausybė.

Siekiant tinkamai pasirengti kitąmet Lietuvoje įvyksiančiam Europos krepšinio čempionatui Kauno arenos automobilių stovėjimo aikštelei įrengti pabaigti skiriama 7 mln. litų. "Likusią sumą turės skirti Kauno miesto savivaldybė. Atlikti statybos darbų Prienų daugiafunkciniame objekte, kad jis būtų tinkamas naudoti  Europos krepšinio čempionato renginiams, skiriama 6 mln. litų", - pastebėjo Vyriausybė.

Vyriausybė taip pat pritarė regioninės spaudos pristatymo kaštams kompensuoti: šalia jau šiuo metu numatyto 1 mln. litų Spaudos rėmimo fonde skirti dar 2 mln. litų.

Dar beveik 2 mln. litų skiriama olimpinės rinktinės kandidatų pasirengimui ir atrankai į 2012-ųjų Londono olimpines žaidynes.

Į kitų metų asignavimus Žemės ūkio ministerijai Vyriausybė įtraukė 63 mln. litų, skirtų 2010 metų tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, dėl kurių įsipareigojimai prisiimti dar šiais metais. "Šios lėšos nedidina kitų metų biudžeto deficito rodiklio, nes yra apskaitomos tais metais, kada prisiimami įsipareigojimai, tačiau tokia suma padidėja kitų metų asignavimai, bet ne išlaidos", - nurodoma Vyriausybės pranešime spaudai.

Patikslinti biudžeto rodikliai

Atsižvelgiant į įvykdytus perskirstymus ir įvykdytus pakeitimus, neženkliai keičiasi valstybės ir nacionalinio biudžeto galutiniai rodikliai.

Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2011 metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų) sudarys 20 mlrd. 7,8 mln. litų. Ankstesniame plane buvo 20 mlrd. 25,7 mln. litų).

Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatomos nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 26 mlrd. 930,2 mln. litų. Anksčiau buvo numatyta 26 mlrd. 946,8mln. litų.

2011 metais nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sudarys 22 mlrd. 468 mln. litų. Ankstesniame plane buvo 22 mlrd. 423 mln. litų.

Nacionalinio biudžeto išlaidos 2011 metais, kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis, sieks 29 mlrd. 390,4 mln. litų .

Viešųjų finansų deficitas nesikeičia – jis bus 5,8 proc. BVP.

Biudžeto pajamų planas – įtemptas

Vyriausybė pažymėjo, kad 2011 metų biudžeto pajamos yra suplanuotos remiantis ūkio raidos scenarijumi bei vertinimais dėl neapskaitytos ekonomikos ir galimo biudžeto pajamų potencialo iš jos.

"Jei ambicingo pajamų iš šešėlinės ekonomikos plano įgyvendinimas nebus toks rezultatyvus kaip tikimasi, siekiant išvengti skolų susidarymo biudžeto projekte numatytas sąlyginis finansavimas. Visiems asignavimų valdytojams įtvirtinamas ribojimas prisiimti finansinius įsipareigojimus dėl išlaidų: asignavimų valdytojų prisiimti įsipareigojimai, vykdomi iš valstybės biudžeto lėšų, per pirmus du 2011 metų ketvirčius negali viršyti 46 proc. metinės asignavimų sumos, o  per pirmus tris 2011 metų ketvirčius – 67 proc. metinės asignavimų sumos", - rašoma pranešime.

Primenama, kad jeigu biudžeto pajamų planas nebus vykdomas, biudžeto projekte Vyriausybė ketina pateikti Seimui biudžeto patikslinimus ir sumažinti išlaidas iki reikiamo lygio, "kad nebūtų viršytas viešųjų finansų deficito uždavinys".


Šiame straipsnyje: Vyriausybėbiudžetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių