Vyriausybė imsis esminės valstybės turto valdymo reformos

Vyriausybė ketina imtis iki šiol nematytos esminės valstybės turto valdymo reformos: pagal Švedijos, Suomijos ir kitų valstybių pavyzdžius siūloma sukurti bendrovę, kuriai ketinama perduoti visų valstybinių įmonių valdymą. Atsargiai į reformą žiūri kai kurios ministerijos ir valstybinės įmonės, tačiau pažangesniam turto valdymui pritaria Prezidentė.

Valstybė Lietuvoje valdo daugiausiai turto ir yra didžiausias darbdavys. Skaičiuojama, kad vien komercinio – įmonių, miškų ir kito – turto vertė siekia 18 milijardų litų. Tačiau nauda iš šio turto, švelniai tariant, menka. Pernykščius valstybės įmonių dividendus – 45 mln. litų, – palyginti su valstybės valdomu turtu nesuklystume pavadinę katino ašaromis.

Anot ekspertų, tokios padėties priežastys daugiau nei aiškios.

Dabar valstybės įmonės valdomos neskaidriai, neturi aiškių tikslų, svarbiausios įmonės priklauso ministerijoms, todėl politika susimaišo su komerciniais interesais.

Siekdama pakeisti padėtį Vyriausybė Ūkio ir Finansų ministerijoms nurodė parengti strategiją, kaip iš turto gauti daugiau naudos Lietuvos gyventojams.

Ūkio ministerija pasamdė švedų ekspertą Dagą Detterį, kuris turto reformą padėjo atlikti Švedijoje bei kitose valstybėse. Nauja turto valdymo strategija ant Vyriausybės stalo turi gulti rugsėjį, tačiau jau dabar aiškėja jos gairės. Esminiai pertvarkos tikslai – įmones depolitizuoti, išskaidrinti veiklą, atskirti nekomercines paslaugas nuo komercinių ir siekti, kad pagrindinis jų tikslas būtų didinti vertę.

„Pagrindinė problema, kad valstybinės įmonės turi prieštaraujančius vienas kitam tikslus. Valstybinės bendrovės, kurios yra valdomos Vyriausybės, turi siekti ir politinių, ir komercinių tikslų, bet pelno siekiančioms bendrovėms tai labai sudėtinga, tai neįmanoma. Tai neįmanoma užduotis Vyriausybės viduje. Todėl mums reikia atskirti politinius ir komercinius tikslus“, – aiškino valstybės turto valdymo ekspertas Dagas Detteris.

Nors yra įvairių būdų, kaip tai padaryti, kaip vienas efektingiausių modelių įvardijamas vienos valstybės turtą kontroliuojančios bendrovės įsteigimas.

Kol nėra jos pavadinimo, vadinkime „Valstybės turtas“. Šiai bendrovei būtų perduotas visas valstybės valdomas nekilnojamasis turtas, iš atskirų ministerijų į kontroliuojančią bendrovę pereitų transporto įmonės, į vieną bendrovę sujungtos 42 urėdijos, energetikos sektorius bei kitos smulkesnės bendrovės, užsiimančios įvairia veikla.

„Valstybės turtui“ vadovautų profesionalūs vadybininkai, kuriuos kaip pagrindinis akcininkas kontroliuotų Ministrų Taryba. Ekspertai neabejoja, kad toks modelis būtų veiksmingas.

„Valdytojai turi būti žmonės su patirtimi ir nepriekaištingos reputacijos. Reikėtų suprasti, kad valstybės įmonių sąrašas ilgas, tokių yra daug ir surasti kiekvienai įmonei savo valdytojus, kuris atitiktų etikos ir kompetencijos standartus, būtų pernelyg sudėtinga. Daug efektyviau būtų surasti vieną grupę narių, kurie teisingai valdytų įmones ir gautų iš to pelno“, – svarstė „DNB Nord“ grupės vyriausioji ekonomistė Jakaterina Rojaka.

Tačiau lygiai taip pat neabejojama, kad atsirastų tų, kurie tokiai pertvarkai priešintųsi. „Dabartinis decentralizuotas modelis yra kaip „juoda dėžė“. Nėra skaidrumo, nėra supratimo, kas vyksta su valstybinėm kompanijom. Jeigu tai „juoda dėžė“, mes nežinome, kas iš jos pelnosi. Bet žmonės, kurie iš to pelnosi, žinoma, priešinsis“, – sakė D. Detteris.

Jau dabar kai kurios ministerijos nerodo didelio noro savo valdomų bendrovių perduoti profesionalių vadybininkų valdomai kontroliuojančiai bendrovei.

Panašu, kad į efektingesnio valdymo reformas skersai žiūrės ir dabartinių valstybės įmonių vadovai.

Kad reikia geriau valdyti savo turtą, ne sykį yra raginusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentūros pozicija nesikeičia. Anot jos, geriau valdomas valstybės turtas duotų naudos pagrindiniam jo savininkui – Lietuvos piliečiams.

„Tai alternatyva mokesčių kėlimui, nes natūralu, kad mūsų poreikiai didėja, mums reikia viešųjų paslaugų. Į mokesčius žmonės tikrai jautriai reaguoja. Turtas, valdomas piliečių, turi būti valdomas efektyviai ir tos įplaukos, papildomos įplaukos, jas būtų galima paskirti švietimui ar kitoms socialinėms paslaugoms finansuoti“, – svarstė Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas.

Skaičiuojama, kad reforma skylėtą valstybės iždą vien kitais metais galėtų papildyti 300–400 milijonų litų. Ilgainiui ši sumą esą gali pasiekti ir milijardą.