V.Vasiliauskas: politikos „Snoro“ istorijoje nėra

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina galintis ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad banko „Snoras“ žlugimo istorijoje jokių politinių motyvų nėra, o buvusių banko vadovų priekaištai tėra gynybinė taktika.

„Tai buvo tik priežiūriniai veiksmai. Jeigu tai būtų politika, tuomet ir žmonos bei vyro santykius taip pat tektų vadinti politika“, - pirmadienį publikuojamame interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė V.Vasiliauskas.

Klausiamas apie galimybes atgauti iš „Snoro“ dingusius pinigus, kai skirtumas tarp dabartinio banko turto ir kreditorinių reikalavimų - mažiausiai 2 mlrd. litų, V.Vasilauskas sako, jog tai - ilgas procesas.

„Problemos dėl “Snoro„ kilo dėl galbūt nusikalstamos veikos. Teisėsaugininkai atlieka tyrimus ir į šiuos procesus nesikišame. Galimybių atgauti kažkiek turto visada yra, dirba bankroto administratorius. Tačiau susiduriame su kitų valstybių jurisdikcijomis, skirtingomis teisinėmis sistemomis, tradicijomis, procedūromis, todėl tai ne vienos dienos ar mėnesio darbas, o gana ilgas procesas“, - sakė LB valdybos pirmininkas.

Pasak V.Vasiliausko, banko „Snoras“ žlugimo pasekmių likvidavimas priklausys ir nuo kreditorių elgesio, jų sutarimo su bankroto administratoriumi.

„Kitas dalykas yra turto realizavimo ir jo susigrąžinimo sėkmė. Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, tokie procesai trunka dvejus, trejus metus, kartais dar ilgiau. Viena aišku, greito sprendimo nebus, nes bankroto procedūras reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyti terminai. Tam, kad procesas įgautų pagreitį, turi susirinkti kreditoriai, išsirinkti komitetą, o tada atsiras kasdienis ir intensyvus bankroto administratoriaus ir kreditorių komiteto darbas“, - kalbėjo LB valdybos pirmininkas.

Jis taip pat tvirtino, jog nepaisant staigios „Snoro“ griūties pasitikėjimas bankais šalyje grįžta į ankstesnį lygį. „Naujausios visuomenės apklausos rodo, kad pasitikėjimas grįžta. Tik ką apribojus “Snoro„ veiklą, žmonės iš kitų bankų atsiėmė maždaug 0,5 mlrd. litų indėlių. Tačiau vėliau veikiančių bankų sistema indėliais pasipildė su kaupu. “Snoro„ problema buvo lokali ir ji buvo suvokia kaip vieno banko problema. Patys bankai taip pat padarė išvadas iš krizinio laikotarpio, iš atitinkamo elgesio su klientais, verslu. Bankininkystė įgavo naują kokybinį pavidalą“, - sakė V.Vasiliauskas.

Bankroto byla daug turto iššvaisčiusiam ir nemokiam „Snoro“ bankui iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo lapkričio 16-ąją.


Šiame straipsnyje: Snoras

NAUJAUSI KOMENTARAI

Tikiu V.Mazuroniu

Tikiu V.Mazuroniu portretas
Tikiu V.Mazuronio vadovaujama komisija ir manau, kad po tyrimo pabaigos galėsime tiksliai pasakyti ar yra politikų kišimosi ar ne.

skorpionas

skorpionas portretas
Vasiliauskas meluoja sakydamas, kad banko "Snoras" žlugimo istorijoje jokių politinių motyvų nėra. „Snoro" bylą politizavo Grybauskaitė. 2011-11-17 interviu savaitraščiui "Veidas" Grybauskaitė pasakė, kad banko "Snoras" nacionalizacija padėjo sustabdyti įžūlią ataką prieš Lietuvos bankinę sistemą, kad "Snore" susikūrė labai įtartina finansinė piramidė, kad panašių į „Snorą“ bankų Lietuvoje nėra ir nebus. Yra pagrindas teigti, kad nuo 2011-11-17 visi Lietuvos institucijų veiksmai banko "Snoras" atžvilgiu yra įtakoti Grybauskaitės politinio vertinimo ir nuostatos. Ji grubiai pažeidė LR Konstitucijos 31 straipsnį, kuriame parašyta: „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu..“ Joks teismas nėra įrodęs pagrindinių banko "Snoras" akcininkų kaltumo. Generalinė prokuratūra atlikusi visus galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus padarė išvadą, kad pagrindinių akcininkų „Snoro“ akcijų paketui įsigyti buvo panaudotos teisėtos lėšos ir 2011 05 02 priėmė nutarimą tyrimą nutraukti. Grybauskaitė šiurkščiai pažeidė Konstituciją. todėl Seimas privalo apkaltos proceso tvarka spręsti klausimą dėl jos pašalinimo iš Respublikos Prezidento pareigų. Yra pagrindas teigti, kad nuo 2011-11-17 visi Lietuvos institucijų veiksmai banko "Snoras" atžvilgiu yra įtakoti Grybauskaitės politinio vertinimo ir nuostatos. Nacionalizavus banką "Snoras" Šimonytė kalbėjo apie jo reorganizavimą ir veiklos atnaujinimą, tačiau po Grybauskaitės pasisakymo, kad panašių į „Snorą“ bankų Lietuvoje nebus buvo priimtas sprendimas skelbti bankrotą. Taigi, būtent Grybauskaitės pasisakymus Strasbūro teismas vertins kaip politinį spaudimą Lietuvos institucijoms nacionalizuojant "Snorą" bei tiriant nacionalizacijos ir bankroto bylą. Privalom reikalauti, kad: 1. teismas „Snoro“ bankrotą pripažintų tyčiniu; 2. Seime sukurtos komisijos „Snoro“ bankrotui tirti ataskaita būtų vieša; 3. būtų pakeistas bankroto administratorius, nes jis atstovauja Banko SNORAS plėšikų interesus; 4. būtų atliktas Banko SNORAS nepriklausomas finansinis auditas ir turto vertinimas; 5. Banko SNORAS plėšikai Grybauskaitė, Kubilius, Šimonytė, Vasiliauskas ir Ko būtų teisiami ir sėdėti kalėjime, o ne Prezidentūroje, Seime ar Vyriausybėje..

ruta

ruta portretas
Manau politiniai motyvai yra pas Amerika , o Lietuva tik klusniai /kaip visada/ vykde .
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių