- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko vadovas teigia, jog komercinių bankų pelnas pernai buvo toks, kaip ir prieš krizę, tačiau paskolų portfelis sumažėjo. Pastarasis, anot Vito Vasiliausko, šiemet gali augti nebent „minimaliai“.
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai pernai uždirbo 1,14 mlrd. litų bendro pelno, pranešė centrinis bankas. 2010 metais bankų bendri nuostoliai siekė 276,2 mln. litų.
„Optimistiškai atrodantį rezultatą daugiausia lėmė sumažėjęs atidėjimių blogoms paskoloms poreikis, nes nemažai klientų, kurie buvo laikyti beviltiškais, įrodė savo galimybes vykdyti įsipareigojimus. Tai parodo, kad krizės įkarštyje klientų mokumas buvo vertintas itin konservatyviai“, – pranešime spaudai teigė V.Vasiliauskas.
Anot centrinio banko, komercinių bankų veiklos rezultatas – artimas rekordiniam, kuris buvo ekonomikos pakilimo metu 2007 metais. Tačiau, kitaip nei piko metais, pelną labiausiai didino ne augančios veiklos apimtys, o kiti veiksniai.
Pasak LB vadovo, pelnui didelės įtakos padarė ir dviejų bankų iš naujo įvertintos investicijos į pelningai veikti pradėjusias išperkamosios nuomos įmones.
Bankų veiklos rezultatą gerino ir didesnės grynosios palūkanų pajamos. Jos pernai padidėjo 14 proc. iki 1,3 mlrd. litų. Anot centrinio banko, tai nulėmė ne aktyvesnis skolinimas, o mažėjusi kaina, kurią bankai mokėjo už indėlius ir kitus piniginius išteklius.
2011 metų bankų veiklos rodiklus labai paveikė banko „Snoras“ žlugimas. Bankui atėmus veiklos licenciją, bendras bankų valdomas turtas smuko 2,7 mlrd. litų, arba 3,3 proc. – iki 78,9 mlrd. litų. Skaičiuojant tik šiuo metu veikiančių bankų turtą, per 2011 metus jis augo 6,7 proc., arba 4,9 mlrd. litų.
Tuo tarpu indėlių „kreivė“ pernai kryptį keitė keletą kartų. Anot Lietuvos banko, po nedidelio jų mažėjimo pirmąjį pusmetį antrąjį indėliai nuosekliai augo ir iki „Snoro“ bankroto buvo pasiekę istoriškai rekordinę sumą. Sustabdžius „Snoro“ veiklą, indėlių suma sumažėjo, tačiau „indėlininkų išgąstis buvo trumpalaikis“ ir jau gruodžio mėnesį, pradėjus mokėti draudimo išmokas, indėliai pradėjo grįžti į bankus.
2011 metų pabaigoje bankuose buvo 43,2 mlrd. litų indėlių – 2,2 mlrd. litų, arba 5 proc. mažiau nei metų pradžioje. Eliminavus „Snoro“ įtaką, augimas būtų 10,3 proc., arba beveik 4 mlrd. litų.
„Testavimą ekstremaliomis sąlygomis bankų sektorius atlaikė ir įrodė esąs pasirengęs atremti tiek realius iššūkius, tiek ir informacinius išpuolius, kurių pasitaikė ne vienas. Jis tapo skaidresnis, todėl – sveikesnis ir patikimesnis“, – įvertino V.Vasiliauskas.
Anot centrinio banko, pernai bankai vis dar buvo konservatyvūs kredituodami klientus, tačiau „pagyvėjimas teikiant paskolas buvo akivaizdus“. Antrąjį pusmetį naujų paskolų srautas kelis mėnesius iš eilės viršijo grąžinamų paskolų srautą.
„Tiesa, to nepakako, kad bendras metų rezultatas būtų teigiamas: veikiančių bankų paskolų portfelis, neįskaitant “Snoro„, per 2011 m. smuktelėjo apie 0,3 proc. - iki 53,9 mlrd. litų. Tačiau šis sumažėjimas buvo nepalyginamai nuosaikesnis nei 2009 ir 2010 metais, kai paskolų portfelis atitinkamai susitraukė 9,9 mlrd. litų ir 3,2 mlrd. litų“, – rašoma pranešime.
„Kalbėdamas apie kreditavimą 2012-aisiais būčiau nuosaikus optimistas. Jei paskolų portfelis šiemet ir augs, tai minimaliai. Kreditavimą pristabdys augimo pagreitį sumažinusios Lietuvos ir pagrindinių jos prekybos partnerių ekonomikos“, – prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
V.Vasiliausko teigimu, bankų sistema pakankamai kapitalizuota ir atitinka ne tik dabartinius, bet ir numatomus pradėti taikyti naujus kapitalo pakankamumo reikalavimus, o kapitalo bazės stiprinimas esą yra aktualesnis patronuojančiųjų bankų neturintiems bankams. Anot V.Vasiliausko, konkretus kapitalo poreikis artimiausiu metu priklausys nuo to, kiek bankai turės padaryti specialiųjų atidėjinių blogoms paskoloms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...