V.Ušacko prašo paaiškinti, kaip ginami vežėjų ir pienininkų interesai

Seimo pirmininkė Irena Degutienė kreipėsi į užsienio reikalų ministrą ir paprašė iki 2010 m. sausio 20 d. pateikti informaciją, kokių veiksmų ėmėsi jo vadovaujama ministerija siekdama užtikrinti, kad vežėjai, pieno produkcijos gamintojai nenukentėjų nuo Rusijos protekcionistinės ekonominės politikos.

Šį klausimą Seimo Pirmininkė jau anksčiau buvo iškėlusi savo kalboje, kurioje įvertino šios kadencijos Seimo darbo pirmuosius metus.

„Šią vasarą Rusijos pritaikytos sankcijos mūsų vežėjams ir pieno produkcijos gamintojams ir jų rezultatai atskleidė, kad Lietuva, bent jau iki šiol, neturėjo efektyvių mechanizmų, kurie leistų operatyviai ir adekvačiai reaguoti į tokio pobūdžio situacijas ar net imtis prevencinių priemonių. Tokie faktai verčia kuo greičiau ieškoti atsakymų į klausimą: ar išmokome šių krizių pamokas? Galbūt Europos Sąjungai reikalinga institucija, kuri veiktų kaip nuolatinis prekybinių konfliktų sureguliavimo ir, pirmiausiai, prevencijos priemonė? Manau, kad Lietuva galėtų apsvarstyti ir siūlyti tokios institucijos sukūrimo idėją“, - šių metų lapkričio 17 dieną sakė I.Degutienė.

Seimo Pirmininkė rašte užsienio reikalų ministrui nurodo, kad įvairiu metu Rusijos taikytos sankcijos ar apribojimai ES šalių narių produkcijai ar ūkinėms veikloms, o šią vasarą ir Lietuvos vežėjams bei pieno produkcijos gamintojams, parodė, kad nei Lietuva, nei ES bent jau kol kas neturi efektyvių mechanizmų, kurie leistų operatyviai ir adekvačiai reaguoti į tokio pobūdžio situacijas arba dar daugiau - imtis tokių priemonių prevencijos.

„Šį nerimą dar labiau sustiprino ir šių metų gruodžio mėnesį kilusi vežėjų krizė Latvijos ir Rusijos pasienyje. Šie faktai liudija apie tai, jog Rusija įgyvendina protekcionistinės ekonominės politikos modelį, o tai reiškia, jog tokie konkurencijos diskriminavimo atvejai gali pasikartoti ir netolimoje ateityje“, - rašo parlamento vadovė.

Seimo Pirmininkės I.Degutienės nuomone, šiame kontekste kyla klausimai, kokias galimybes, reguliuojant tokio pobūdžio konfliktus, gali suteikti ES instrumentai ir kokios yra galimybės stiprinti tiek Lietuvos, tiek ir ES turimas priemones prekybinių konfliktų reguliavimo ir jų prevencijos srityse.

Todėl I. Degutienė prašo V. Ušacko atsakyti: „Ar Lietuvos atstovai kelia šiuos probleminius klausimus tiek Rusijos integracijos į Pasaulio prekybos organizaciją, tiek ir derybų su ES dėl naujojo strateginio susitarimo formatuose? Kaip konkrečiai šios problemos yra keliamos šiuose formatuose ir kokie šių Lietuvos veiksmų rezultatai? Kokie veiksniai trukdo ir kas padėtų pasiekti Lietuvai norimų rezultatų šiuose formatuose?“.

Parlamento vadovė taip pat paprašė užsienio reikalų ministro pateikti savo nuomonę dėl platesnės diskusijos apie ES lygmeniu veikiančios naujos institucijos steigimą (arba esamų institucijų stiprinimą), kuri veiktų kaip nuolatinis prekybinių konfliktų sureguliavimo ir, pirmiausiai, prevencijos organas, bei įgyvendintų koordinuotą prekybinių kliūčių stebėseną. Ministras taip pat paragintas pristatyti ir kitus siūlymus, kurie leistų sistemiškai spręsti minėtas problemas.

„Prašyčiau raštu išdėstyti Jūsų matymą ir poziciją dėl reikalingų veiksmų tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu, siekiant išvengti tolimesnių protekcionistinės Rusijos politikos apraiškų, diskriminuojančių ES šalių narių produkciją ar kitokias ūkines veiklas, - rašo Seimo Pirmininkė, kurios nuomone, aiškus Lietuvos bei ES silpnybių ir stiprybių reguliuojant prekybinius ar kitokios ūkinės veiklos konfliktus įvertinimas leistų Lietuvai kurti aiškius veiksmų planus sprendžiant vis dažniau pasikartojančias krizes ir prisidėtų prie Lietuvos ekonominės diplomatijos stiprinimo.


Šiame straipsnyje: Degutienėvežėjų interesai

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Antstoliams perduotos skolos skandina tiek žmonių, kiek gyvena Kaune
    Antstoliams perduotos skolos skandina tiek žmonių, kiek gyvena Kaune

    Vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi skolų, perduotų antstoliams. Tai 250 tūkst. žmonių, arba beveik tiek, kiek gyventojų yra Kaune, teigia Nevyriausybinių organizacijų tinklas, renkantis parašus po peticija „Lietuvoj...

    5
  • „Sodra“ atveria daugiau duomenų apie darbuotojų pajamas šalies įmonėse
    „Sodra“ atveria daugiau duomenų apie darbuotojų pajamas šalies įmonėse

    „Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas. Pradėta viešai skelbti įmonių, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų, atlyginimų mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. kvan...

    2
  • Iš lietuviškų prekių gali likti tik gražūs prisiminimai
    Iš lietuviškų prekių gali likti tik gražūs prisiminimai

    Ar valstybės turi ginti rinkas nuo svetimų pigesnių prekių, o gal turėtų skatinti savo gamintojus? Žmonės yra linkę vertinti, kaip yra geriau jiems asmeniškai, o ne visam pasauliui", – mano buvusi finansų ministrė, parlamentarė In...

    2
  • Lauko prekybai – vienodi nameliai
    Lauko prekybai – vienodi nameliai

    Miestas už 88 tūkst. eurų nupirko vienodus metalinius namelius, skirtus lauko prekybai. Nuo šiol tokiai veiklai licencijas metams įsigiję klaipėdiečiai statiniais galės naudotis nemokamai. Tačiau esą prekeivių yra daugiau nei naujos įrangos....

    7
  • G. Surplys: Kinija ir dalis Europos sieks spartinti prekybą
    G. Surplys: Kinija ir dalis Europos sieks spartinti prekybą

    Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, jog Kinija bei 16 Vidurio ir Rytų Europos šalių sieks paspartinti tarpusavio prekybą.  ...

    2
  • V. Šapoka: kova su šešėliu aktuali visai ES
    V. Šapoka: kova su šešėliu aktuali visai ES

    Lietuva palaiko Europos Sąjungoje (ES) svarstomas priemones, kurios leistų geriau bendradarbiauti kovojant su sukčiavimu dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM), teigia finansų ministras Vilius Šapoka. ...

    6
  • Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje – vis dar pirma
    Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje – vis dar pirma

    Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje - vis dar pirma. Tai konstatuota Ekonominio bendradarbiavimo pasaulio organizacijos (EBPO) ataskaitoje, kuri paskelbta penktadienį. Lietuvos sveikatos politikai teigia, kad skaičiai atspindi praeitį, įvedus alko...

    7
  • Rinkliavos išvengs ir per Jonines
    Rinkliavos išvengs ir per Jonines

    Joninių ir tarptautinio folkloro festivalio "Parbėg laivelis" šventinių mugių prekeivius ir paslaugų teikėjus siūloma atleisti nuo rinkliavos. Tam dar turi pritarti miesto taryba. Skaičiuojama, kad dėl to savivaldybė neteks beveik 3 ...

    1
  • Vilnių atranda vis daugiau turistų
    Vilnių atranda vis daugiau turistų

    Sostinėje ir toliau daugėja turistų. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Vilnius sulaukė 7,5 proc. daugiau svečių nei pernai šiuo laikotarpiu. Daugiausiai - per 40 proc. - išaugo keliautojų srautas iš Vokietijos. ...

    3
  • Lietuvos bankas išleis Joninėms skirtas kolekcines monetas
    Lietuvos bankas išleis Joninėms skirtas kolekcines monetas

    Lietuvos bankas birželio 7 dieną į apyvartą išleis dvi kolekcines monetas, skirtas Joninėms (Rasos šventei), iš serijos „Tradicinės lietuvių šventės“. ...

Daugiau straipsnių