VTEK vadovas skeptiškai vertina idėją politikų akcijas perduoti akliesiems fondams

Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Remigijus Rekerta skeptiškai vertina Vyriausybės siūlymą įvesti naują praktiką - politikų turimas akcijas laikinai perduoti vadinamiesiems akliesiems fondams, pirmadienį rašo savaitraštis "Veidas".

"Tai vertinu skeptiškai. Į šiuos fondus būtų galima perduoti nebent tik kotiruojamas biržoje akcijas, kitų akcijų perdavimas aklajam fondui sukelia daugiau problemų, nei išsprendžia. Galų gale - kas atsakys už žalą, jei perduotas verslas bus blogai valdomas? Valstybė?", - abejoja VTEK vadovas.

Pasak jo, yra paprastesnių, jau seniai Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatytų išeičių, ir, R. Rekertos žodžiais, labai gerai, kad situacija dėl buvusio ministro Dainiaus Kreivio davė milžinišką impulsą interesų konfliktų prevencijai: "Štai pirmą kartą per šešerius metus, kai dirbu VTEK, premjero iniciatyva gali būti sukurta rimta interesų konfliktų prevencijos sistema valstybės institucijose. Tikiuosi, ši iniciatyva neišsikvėps. Interesų konfliktų prevencija yra korupcijos prevencija".

R.Rekerta abejoja naujojo ūkio viceministro buvusio Laisvosios rinkos instituto viceprezidento Giedriaus Kadziausko galėjimu būti nešališku buvusios darbovietės atžvilgiu.

"Šis institutas finansuojamas iš "deimantinių", "auksinių", "sidabrinių" ir kitokių rėmėjų.Tai verslo grupės, kurios turi savo interesų teisėkūros srityje, dažniausiai susijusių su dereguliacija.Tikrai nesiimu vertinti naujojo ūkio viceministro, tačiau kyla klausimų, kieno interesus jis gina: buvusių savo klientų, kurie finansavo institutą, ar Vyriausybės, kuri atstovauja visos visuomenės interesams? Ar išėjęs iš darbo asmuo jau kitą dieną tampa nešališkas buvusios darbovietės atžvilgiu? Vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad ne - vienus metus asmuo laikomas suinteresuotu savo buvusios darbovietės atžvilgiu. Štai dėl kasos aparatų viceministras jau pareiškė tokią nuomonę, kurios laikosi Laisvosios rinkos institutas, finansuojamas privačių verslininkų, o ne Vyriausybė. Kad visuomenei nekiltų net abejonių dėl politikų nešališkumo, jiems reikia būti labai skaidriems", - aiškino VTEK vadovas.

Jis informavo, kad VTEK siūlo vadovams susipažinti su sau tiesiogiai pavaldžių darbuotojų deklaracijomis, pavyzdžiui, premjeras - su ministrų, ministrai - su viceministrų.

"Vadovas, žinodamas savo pavaldinio privačius interesus, neturėtų skirti pavedimų, susijusių su pavaldinio deklaruotais privačiais interesais, taigi nesukompromituotų savęs ir savo pavaldinio", - sako R.Rekerta.

Tokia sistema VTEK iniciatyva jau veikia maždaug šimte valstybės institucijų, pavyzdžiui, policijos komisariatuose, priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose, mokesčių inspekcijose, darbo biržose, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybose, kelių savivaldybių administracijose ir kitose.

Pasak R.Rekertos, premjeras nurodė iki balandžio vidurio visose institucijose paskirti atsakingą už interesų konfliktų prevenciją asmenį. "Pirmą kartą matau, kad po skandalo dėl interesų konflikto kažko imamasi. Juk po VTEK sprendimo iš ūkio ministro posto atsistatydino ir Viktoras Uspaskichas, tačiau tada nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad panašios situacijos nepasikartotų", - sako R.Rekerta.

Pasak jo, kas kviečia verslininkus dirbti ministrais ar į kitas pareigas valstybės tarnyboje, turi įvertinti visus jų privačius interesus ir išaiškinti, kaip vengti interesų konfliktų.

"Štai nagrinėjome kuriozinį atvejį: vienoje ministerijoje įdarbintas asmuo, tačiau jam užpildžius privačių interesų deklaraciją paaiškėjo, kad jis faktiškai negali eiti šių pareigų, nes turi kontroliuoti sritį, su kuria tiek jis, tiek jo žmona yra tiesiogiai susiję. Iš esmės jis negali būti nešališkas, kaip to reikalauja įstatymas", - sako VTEK vadovas.