VPT: biudžetinės įstaigos permoka už mobilųjį ryšį

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) parengta analizė rodo, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomos įstaigos smarkiai permoka už mobilųjį ryšį.

Preliminariais VPT skaičiavimais, dėl neefektyvių mobiliojo ryšio viešųjų pirkimų kasmet išvaistoma mažiausiai 26,6 mln. litų biudžeto lėšų.

Mokesčiai už orą

2010 m. rugsėjo mėnesį surengtoje perkančiųjų organizacijų apklausoje Viešųjų pirkimų tarnyba   prašė nurodyti, pagal kokius įkainius ir sąlygas jos naudojasi ryšio paslaugomis. Į prašymą pateikti detalią informaciją atsiliepė 1100 organizacijų – daugiau nei ketvirtadalis visų perkančiųjų organizacijų.

Viešųjų pirkimų tarnyba primena, kad perkančiosios organizacijos, kurių šiuo metu yra apie 5200, mobiliojo ryšio paslaugas gali įsigyti arba pačios organizuodamos viešųjų pirkimų konkursus, arba pasinaudodamos Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) paslaugomis. Vyriausybei pavaldžios institucijos mobiliojo ryšio paslaugas gali įsigyti tik per CPO su retomis išimtimis, kaip tai nustatyta 2009 m. spalio 14 d. Vyriausybės nutarime.

Apklausos duomenimis, 236 įstaigos nurodė mokančios abonentinius (neprakalbamus) mokesčius, siekiančius vidutiniškai 24,18 Lt už vieną SIM kortelę. Dar 28 įstaigos savo tiekėjams moka 0,15 Lt siekiančius pokalbio sujungimo mokesčius už kiekvieną išeinantį skambutį. 

„Tai − mokesčiai už orą, pinigų švaistymas“, − sako Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Žydrūnas Plytnikas ir primena, kad ryšį įsigijus per CPO abonentiniai ir sujungimo mokesčiai nėra taikomi.

Kaina skiriasi beveik triskart   

Apklausa atskleidė, kad organizacijos, ryšį pirkusios per CPO, už pokalbio minutę moka vidutiniškai po 0,03 Lt savame tinkle ir 0,04 Lt skambindamos į kitus tinklus, o institucijos, viešuosius pirkimus organizavusios savarankiškai, nurodė ryšio operatoriams mokančios atitinkamai vidutiniškai 0,11 Lt ir 0,16 Lt už pokalbio minutę. 

Pasak Ž. Plytniko, realus pastarųjų kainų vidurkis yra dar didesnis, nes už ryšį brangiai mokančios įstaigos vengė pateikti informaciją. „Dauguma tų biudžetinių organizacijų, kurios 2009 metais nurodė mokėjusios po 0,75−0,30 Lt už pokalbio minutę, 2010 metais apskritai nepateikė informacijos ir taip „pagerino“ vidurkį“, − pabrėžia Ž. Plytnikas.

Apklausos duomenimis, trumpųjų SMS žinučių kainos skiriasi beveik tris kartus. Organizacijos, ryšį pirkusios per CPO, mokėjo vidutiniškai po 0,06 Lt (savame tinkle) ir 0,08 Lt (į kitus tinklus) už SMS žinutę. Akivaizdžiai daugiau mokėjo institucijos, viešuosius pirkimus organizavusios savarankiškai, − vidutiniškai po 0,17 Lt ir 0,18 Lt.

Daugiau nei 15 proc. įstaigų nurodė už pokalbių minutę mokančios 0,19 Lt ir daugiau. Už SMS žinutę 0,19 Lt ir daugiau nurodė mokančios net 33 proc. informaciją pateikusių įstaigų. Palyginti −  Centrinės projektų valdymo agentūros, valdančios CPO, duomenimis, organizacijos, kurios mobiliojo ryšio paslaugas atnaujino 2010 m. gruodžio mėnesį, dabar už pokalbio minutę moka vidutiniškai po 0,017 Lt, už SMS – po 0,051 Lt.

Pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymą

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, mobiliojo ryšio paslaugų pirkimą perkančiosios organizacijos turėtų skelbti rečiausiai kas 3 metus. Tačiau net 76 organizacijos nurodė besinaudojančios mobiliojo ryšio paslaugomis pagal neterminuotas sutartis. Yra ir tokių organizacijų, kurios sudaro terminuotą sutartį, bet vėliau ją pratęsia papildomais susitarimais su operatoriais.                                                

„Visos organizacijos, kurios yra sudariusios neterminuotas sutartis arba be naujo konkurso pratęsia terminuotąsias, pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymą. Be to, jos švaisto mokesčių mokėtojų pinigus, nes perka paslaugas brangiau, nei jos šiuo metu parduodamos rinkoje“, −  sako VPT direktorius.

Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė besinaudojanti mobiliojo  ryšio paslaugomis pagal sutartį, sudarytą prieš 10 metų  (2000-11-14). Dar senesnes sutartis turi Akmenės rajono savivaldybės administracija (2000-09-14), VšĮ VUL Santariškių klinikų Centro filialas (2000-02-28) (2010 m. rugsėjo mėn. duomenys). Fiksuotojo ryšio srityje situacija dar prastesnė: neterminuotas sutartis su tiekėju nurodė sudariusios net 375 perkančiosios organizacijos. Buvo net tokių, kurios sutarties sudarymo datą nurodė „nuo Nepriklausomybės laikų“, „nuo tada, kai telekomas atsirado“.

Tarnyba rekomenduoja perkančiosioms organizacijoms atnaujinti ryšio paslaugų teikimo sutartis pasinaudojant CPO paslaugomis. Savo ruožtu VPT, vykdydama planinius patikrinimus, taikys nuobaudas toms organizacijoms, kurios naudojasi ryšio paslaugomis pažeisdamos įstatymus.

Viešuosius pirkimus vykdant per Centrinę perkančiąją organizaciją, institucijos, pirkdamos atitinkamas prekes, dėl sumažėjusių kainų sutaupo vidutiniškai 45 proc. pirkimams skirtų lėšų. Daugiausia sutaupoma perkant raštinės reikmenis − vidutiniškai 45 proc., mobiliojo ryšio paslaugas − 40 proc., biuro popierių − vidutiniškai 15 proc., o spausdintuvus galima įsigyti 24 proc. pigiau.