- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Euro krizės akivaizdoje gilesnę integraciją skatinanti Vokietija nemato pagrindo Lietuvai nerimauti, jog bendros valiutos neturinčios šalys liks užribyje euro zonos šalims priimant esminius sprendimus, interviu BNS naujienų agentūrai sakė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Mülmenstädtas.
Ambasadoriaus teigimu, Berlynas laikosi pozicijos, kad ne euro zonos šalys turėtų balso teisę, jei jungtųsi prie kuriamos bankų priežiūros sistemos. Diplomatinės misijos vadovas taip pat pabrėžė, jog griežtesnės nacionalinių biudžetų priežiūros siekianti Vokietija nenori apriboti nacionalinių parlamentų vaidmens.
Plačios apimties interviu M.Mülmenstädtas teigė, kad „puikius“ dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius sustiprina sutarimas dėl fiskalinės politikos. Kita vertus, jis patvirtino Berlyno pasiryžimą apkarpyti būsimą daugiametį Europos Sąjungos (ES) biudžetą, nors drastiško biudžeto mažinimo baiminasi skurdesnės šalys, tokios kaip Lietuva.
„DU GREIČIAI“ NĖRA VOKIETIJOS INTERESAS
„Suprantu susirūpinimą, bet sakyčiau, kad jam nėra pagrindo“, - sakė M.Mülmenstädtas, BNS paklaustas, ką atsakytų Lietuvos pareigūnams, nuogąstaujantiems dėl „dviejų greičių“ Europos atsiradimo.
Ambasadorius priminė, jog Europos Parlamente neseniai kalbėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, jog „atnaujinta ekonominė ir pinigų sąjunga bus atvira ne euro zonos šalims“, o „glaudesnė Europos pinigų sąjunga nesukurs dviejų greičių Europos, bet sąjungą su dviguba jėga“.
„Taigi tokia yra mūsų politika ir pozicija. Manau, kad visos Europos šalys - euro zonos ir ne euro zonos šalys - yra labai suinteresuotos stipria Europa ir sveiku euru“, - sakė diplomatas.
M.Mülmenstädto teigimu, euro neturinčios šalys nebus ignoruojamos ir sutarus dėl bendros bankų priežiūros. Ši sistema kuriama siekiant atverti galimybę į sunkią padėtį patekusiems bankams gauti lėšų tiesiai iš Europos finansinio gelbėjimo fondų.
Anot ambasadoriaus, turinčio daugiau nei 30 metų diplomatinio darbo patirtį, kuriant bankinę sąjungą Berlynas laikosi nuomonės, kad pirmenybę reikėtų teikti kokybei, o ne skubai, o didžiausią dėmesį reikia sutelkti „sisteminiams bankams ir vadinamiesiems toksiškiems bankams“.
„Manome, kad euro zonai nepriklausančios šalys dalyvaus derybose dėl bankų priežiūros, o dalyvaujančios euro neturinčios šalys turi turėti tikras balsavimo teises. Norime įsteigti efektyvų priežiūros mechanizmą su Europos centriniu banku - bankams euro zonoje ir tose valstybėse narėse, kurios nori prisijungti“, - kalbėjo ambasadorius.
Lietuva iki šiol atsargiai vertino galimybę prisijungti prie bankinės sąjungos, jei jame visus klausimus spręstų Europos centrinis bankas, kuriame ne euro zonos šalys nėra atstovaujamos. Tačiau pastaruoju metu derybose paramos sulaukė siūlymai, kad priežiūros klausimus spręstų speciali taryba, kurioje būtų visos šalys, nepriklausomai nuo naudojamos valiutos.
ES TURI KONTROLIUOTI NACIONALINIUS BIUDŽETUS
Vokietijos ambasadorius teigė, kad taupymo politiką vykdžiusi ir griežtai finansus kontroliavusi Lietuva teigiamai vertinama jo šalyje: „Manau, kad mes visiškai sutariame dėl fiskalinės politikos“.
Tačiau kalbėdamas apie visą ES, diplomatas pabrėžė Vokietijos siekį ES lygiu prižiūrėti, ar valstybių narių biudžetai atitinka reikalavimus dėl deficito ir skolos ribojimų, nors pats biudžetų sudarymas ir liks nacionalinė kompetencija.
„Turime sustiprinti ekonominį koordinavimą euro zonoje privalomais įsipareigojimais. Norime saistančių taisyklių, kurios užtikrintų, kad nacionaliniai biudžetai atitinka Europos taisykles“, - kalbėjo M.Mülmenstädtas.
„Niekas nenori nurodinėti, kaip sudaryti nacionalinius biudžetus - tai nacionalinių parlamentų sprendimai. Biudžetas yra pamatinė nacionalinių parlamentų teisė, ir nenorime to keisti. Bet norime mechanizmo ES lygiu prižiūrėti, kad mes visi laikomės savo auksinių taisyklių dėl sveiko biudžeto“, - teigė jis.
„Sakyčiau, kad nacionaliniai parlamentai nepraras nė vienos teisės, bet visi sulauktume efektyvesnės kontrolės iš ES institucijų. Taigi, visi sulauktume daugiau saugumo ir stabilumo“, - kalbėjo Vokietijos ambasadorius.
Anot M.Mülmenstädto, Vokietija sutinka, kad daugiau sprendimų priimant Europos lygiu, būtina siekti skaidresnio sprendimų priėmimo proceso, numatant deramą Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenį.
„Ieškoti tinkamo balanso taip pat reiškia sustiprinti subsidiarumo principą: visi Briuselio sprendimai turi būti priimti tik tais klausimais, kurie turi būti priimti Europos lygiu“, - teigė jis.
ES BIUDŽETAS NEGALI AUGTI, KAI VISI TAUPO
Nors europinėse diskusijose, svarstant, kas efektyviau - taupymas ar skatinimas - tiek Lietuva, tiek Vokietija vieningai kalba, kad ekonomikos augimas negalimas nesutvarkius viešųjų finansų, šias sąvokas derybose dėl būsimo ES 2014-2020 metų biudžeto abi šalys naudoja skirtingai.
Lietuva, kaip ir kitos skurdesnės šalys, gaunančios paramą iš ES Sanglaudos fondų, nenori drastiškų ES biudžeto karpymų, sakydama, kad tik ambicingas biudžetas gali paskatinti ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą. Tačiau turtingesni Vakarų europiečiai, daug mokantys į bendrą iždą, pabrėžia, kad skatinant taupyti valstybes nares, karpymų negali išvengti ir ES biudžetas.
„Mūsų pozicija - ir mes čia griežti - yra tokia: vienas procentas nuo Europos šalių BVP turi būti pakankamas. Visoje Europoje nacionaliniai biudžetai karpomi, konsolidacija ir griežtas taupymas dominuoja antraštėse. Jeigu mes paprasčiausiai įleistume daugiau pinigų į sistemą, prarastume labai reikalingą spaudimą modernizuoti išlaidų dalį biudžete“, - sakė Vokietijos ambasadorius Vilniuje.
Europos Komisija siūlo vieno procento ribą viršijantį daugiau nei trilijono eurų biudžetą, tačiau situaciją žinantys pareigūnai pripažįsta, kad dėl Vokietijos, Prancūzijos ir Britanijos pasipriešinimo jis turės būti apkarpytas - taigi Lietuvai teks susitaikyti su mažesne nei tikėtasi struktūrine parama ir menkesnėmis išmokomis žemdirbiams, taip pat sunku tikėtis didesnės paramos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
„Suprantame, kad šią akimirką yra labai sudėtingų problemų. Bet atsižvelgdami į patirtį praeityje, manome, kad bendromis jėgomis galime įveikti sunkumus ir rasti kompromisą“, - sakė ambasadorius.
Valstybės narės dėl ES biudžeto tikisi susitarti kitą savaitę vyksiančiame ES viršūnių susitikime Briuselyje. Jame Lietuvai atstovaus prezidentė Dalia Grybauskaitė.
LIETUVA IR VOKIETIJA TURĖTŲ SKATINTI EKONOMINIUS RYŠIUS
Kalbėdamas apie dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, ambasadorius juos pavadino „puikiais“, priminęs, kad Lietuvoje viešėjo Vokietijos kanclerė A.Merkel, o prezidentė D.Grybauskaitė dukart buvo Berlyne, taip pat nuolatos rengiamos Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų konsultacijos.
„Matau galimybių daugiau bendradarbiauti ekonomikos srityje, ypač profesiniame mokyme, kur galima daug ką pasiūlyti. Tai Vokietijos prekės ženklas, o geras profesinis mokymas yra viena iš priežasčių, kodėl Vokietijos ekonomika šiuo metu yra tokia stabili. Manau, tai svarbu ir Lietuvai, kur jaunimo nedarbas gana aukštas“, - sakė M.Mülmenstädtas.
Ambasadorius sakė daugiau galimybių taip pat įžvelgiantis aplinkosaugoje, atliekų tvarkymo ir atsinaujinančios energetikos srityse.
STIPRI ES GYNYBOS POLITIKA NEREIŠKIA MAŽIAU NATO
Diplomatinei misijai Vilniuje nuo 2011 metų rugsėjo vadovaujantis M.Mülmenstädtas taip pat atmetė kai kurių Lietuvos pareigūnų nuogąstavimus, kad didžiųjų Europos šalių propaguojama idėja stiprinti ES pajėgas gali susilpninti NATO ir Europos ryšius su Amerika.
„NATO ir Jungtinių Valstijų įsipareigojimai Europai yra esminiai, Vokietijai taip pat. Dirbsime kartu su NATO. Kita vertus, turime padaryti daugiau savo pačių saugumui“, - sakė ambasadorius.
„Vis dar esame didžiausias ekonominis, turtingiausias pasaulio regionas. Turime visas priemones patys pasirūpinti savo saugumu. Tai reiškia gynybinių pajėgumų sujungimą, tai reiškia mūsų saugumo politikos reformą. Kai norime - o aš manau, turime - būti globaliu žaidėju, turime turėti bendrą užsienio ir saugumo, ir gynybos politiką“, - sakė Vokietijos ambasadorius.
„Bet noriu aiškiai pasakyti: daugiau Europos saugumo ir gynybos politikos nereiškia mažiau NATO mums“, - pabrėžė diplomatas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...