- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dauguma vokiečių nori, kad skolų prislėgta Graikija būtų išmesta iš euro zonos, jei tai bus būtina, o daugiau nei du trečdaliai pasisako prieš tai, kad Atėnams būtų paskolinti milijardai eurų, rodo sekmadienį paskelbti visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai.
Apie tai, kad Graikijai neturėtų būti suteikta finansinė pagalba, vis garsiau kalba ir kai kurie kanclerės Angelos Merkel koalicijos nariai.
Savaitgalį net keli įtakingi politikai pareiškė, jog skeptiškai žiūri į tokią galimybę, ypač turint galvoje faktą, kad pačios Vokietijos ūkio atsigavimas labai lėtas.
Per apklausą, kurią laikraščio "Bild am Sonntag" užsakymu atliko tyrimų institutas "Emnid", 56 respondentų teigiamai atsakė į klausimą, ar iškilus būtinybei ES turėtų pašalinti Graikiją iš euro zonos.
Atėnai stengiasi įtikinti investuotojus, kad sprendžia skolų krizę, o rinkos nerimauja dėl nemokumo.
ES lyderiai ketvirtadienį per susitikimą Briuselyje aptarė Graikijos krizę ir pasiūlė jai žodinę paramą, tačiau nepateikė jokių konkrečių pagalbos planų, o tai sukėlė dar didesnį nerimą rinkoms.
Pirmadienį ir antradienį šį klausimą vėl turėtų svarstyti euro zonos valstybių finansų ministrai.
A.Merkel laikosi atsargios pozicijos dėl paramos Graikijai. Pasak jos, Graikija nebus palikta viena, tačiau Atėnai patys turi spręsti savo problemas.
"Emnid" atliktas tyrimas taip pat parodė, kad 67 proc. vokiečių nenori, kad Vokietija ir kitos ES valstybės skolintų Graikijai šimtus milijardų eurų.
"Jei dabar pradėsime, kada sustosime?" - interviu laikraščiui "Welt am Sonntag" sakė A.Merkel konservatorių frakcijos parlamente vadovo pavaduotojas Michaelis Fuchsas.
"Negaliu paaiškinti bedarbio pašalpą gaunantiems žmonėms, kad jie negaus centu daugiau, bet graikai gali gauti pensiją sulaukę 63 metų", - sakė jis.
Per pirmąją savo kadenciją A.Merkel, siekdama suvaldyti biudžeto deficitą, pailgino pensinį amžių nuo 65 metų iki 67 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...