Vietoj pensijos – špyga

Investicijų bendrovių pažadai tautiečiams sukaupti pinigų senatvei žlugo. Verslininkai, susižėrę dalį „Sodros" įmokų, džiaugiasi pelnu, o didesnių pensijų laukiančius žmones paliko likimo valiai, rašo „Vilniaus diena".

Pažadų buvo daug

„Jei kas mėnesį mokėsite 500 litų, o vidutinė metinė grąža bus 10 proc., tuomet prieš pat pensiją būsite sukaupęs daugiau nei 355 tūkst. litų", - tokius vienos investicijų bendrovės vadybininko pažadus prieš kelias savaites išgirdo vilnietis Rimas Adomaitis.

Daugelis iš mūsų dar prieš ketverius metus girdėjome panašius skaičius ir patikėjome investicijų bendrovių pažadais užtikrinti ne tik 6 ar 8 proc., bet dar didesnę - 12 ar net 14 proc. grąžą. Tai reiškia - šimtus tūkstančių litų savo sąskaitoje.

Ko gero, tik pavieniai asmenys atkreipė dėmesį į prierašą, kad valdymo įmonė negarantuoja grąžos. Pateikti viliojantys skaičiai tik teoriniai, o visą riziką, pasirinkdamas investavimo kryptį, prisiima pats investuotojas.

Įviliojo į pinkles

Panašūs pažadai suviliojo daugelį tautiečių dalį „Sodros" įmokų pervesti į antros pakopos fondus. Deja, vėliau nemenka dalis investuotojų pasijuto apgauti ar mažų mažiausiai įvilioti į spąstus. Po pensijų reformos investavusieji į konservatyvius antros pakopos pensijų fondus gavo vos kelių procentų prieaugį. Praėjusiais metais pirmi sutartis sudarę asmenys jau galėjo keisti valdymo bendrovę ar investavimo kryptį. Dauguma plūstelėjo į didesnės rizikos fondus. Tačiau kaip tik praėjusių metų viduryje viso pasaulio rinkos pradėjo svyruoti ir investicijos nuvertėjo. Dabar nors menku kelių procentų prieaugiu gali pasigirti tik į obligacijas investavę fondai.

Tačiau pensijų fondus valdančios bendrovės, nepaisydamos prastų rezultatų, nesigėdija pasiimti didelių turto valdymo ir įmokų mokesčių. Jų dydis visiškai nepriklauso nuo investicijų grąžos. Taigi įmonė nesuinteresuota siekti kuo geresnių investicijų rezultatų, t. y. klientui sukaupti kuo didesnę pensiją.

Siūlo susieti

Ši problema pagaliau sudomino ne tik pensijas kaupiančius gyventojus, bet ir Valstybės kontrolę. Įvertinę pensijų sistemos reformos eigą kontrolieriai atkreipė dėmesį, kad pensijų kaupimo bendrovės neprisiima jokių įsipareigojimų garantuoti tam tikrą pajamingumą, o valdymo mokesčiai nepriklauso nuo pensijų turto valdymo rezultatų.

Todėl Valstybės kontrolė Vyriausybei pasiūlė valdymo mokesčius susieti su pensijų turto valdymo efektyvumu. Auditoriai tikisi, kad taip būtų apsaugotas pensijų kaupimo dalyvių fonduose sukauptas turtas.

Valstybės kontrolės duomenimis, per ketverius veiklos metus vidutinis pensijų turto investicijų  prieaugis pensijų fonduose tesudarė 3,6 proc., o kai kurie iš jų dirbo nuostolingai. Tai reiškia, kad antros pakopos pensijų fondų turtas iki šiol didėja tik dėl „Sodros" įmokų, o ne iš investicijų fondų veiklos rezultatų.

Valstybės kontrolė apskaičiavo, kad dalyvių sukauptam pensijų turtui padidėjus 1 litu, pensijų kaupimo bendrovės 2005 m. gavo 0,96 lito, 2006 m. - 0,85 lito, 2007 m. - net 1,5 lito pajamų. Įdomiausia, kad pernai prasidėjus akcijų rinkų nuosmukiui beveik visi pensijų fondai ėmė dirbti nuostolingai, tačiau valdymo bendrovių uždarbis išaugo labiausiai. 2007 m. pensijų dalyvių sukauptas turto prieaugis buvo net trečdaliu mažesnis nei kaupimo bendrovių apskaičiuotos pajamos už pensijų turto valdymą.

Motyvacija nepakankama

Vertybinių popierių komisijos pirmininkė Vilija Nausėdaitė pritarė daugeliui Valstybės kontrolės išvadų.

"Dabar valdymo bendrovėms iš tiesų trūksta motyvacijos. Tarkime, kai rinkose padėtis nėra gera, visa neigiama grąža tenka fondo dalyviui, tačiau bendrovėms dėl to nebūna blogiau. Žinoma, mažėjant fondų valdomam turtui mažėja turto mokestis, tačiau tai per maža paskata ir ją reiktų stiprinti", - kalbėjo pašnekovė.

Kol kas ji negalėjo pasakyti, kaip valdymo bendrovių mokesčių sistema galėtų būti keičiama. Vienas pavyzdžių galėtų būti investicijų fondų valdytojų imamas sėkmės mokestis.

"Kai valdytojas ima mokestį nuo turto, nesvarbu, rinkos kyla ar krinta, tą fiksuotą procentą pasiima. Sėkmės mokestis priklauso nuo rezultatų, todėl rinkoms krentant ne tik fondo dalyvio rezultatas mažėja, bet valdytojo uždarbis yra mažesnis", - aiškino V.Nausėdaitė.

Didins konkurenciją

Be minėto pasiūlymo, Valstybės kontrolė pateikė ir daugiau pastabų. Siūloma panaikinti trejus metus galiojantį draudimą naujiems pensijų kaupimo dalyviams keisti pensijų kaupimo bendrovę. Kontrolierių teigimu, jei tokio draudimo neliktų, sustiprėtų valdymo bendrovių konkurencija, o gyventojai galėtų nelaukdami trejų metų periodo pabaigos perkelti lėšas į efektyviau veikiančią pensijų fondų valdymo įmonę.

Be to, siūloma tik pradėjusius dirbti žmones įpareigti pensiją kaupti antros pakopos fonduose. Auditorių manymu, tik taip bus užtikrintas reformos tęstinumas, būtų pasiekta, kad apie 2050 m. pensijas privačiuose fonduose kauptų visi gyventojai.

Trūksta pinigų

Dar viena Valstybės kontrolės paminėta problema - nenumatytas ilgalaikis reformos finansavimo šaltinis. Pensijų reforma sulaukė tokio gyventojų dėmesio, kad „Sodrai" teko gerokai daugiau pervesti lėšų į antros pakopos fondus, nei planuota.

Planuojama, kad šiais metais iš „Sodros" biudžeto į privačius kaupiamuosius pensijų fondus bus pervesta daugiau kaip 1 mlrd. litų, o artimiausiais metais šis skaičius vis didės. Buvo planuota, kad pajamos, kurių dėl vykdomos pensijų reformos neteks „Sodros" biudžetas, bus finansuojamos ir iš valstybės lėšų. Šiais metais iš valstybės Rezervinio (stabilizavimo) fondo šioms išlaidoms kompensuoti numatyta skirti 80 mln. litų, o tai sudaro tik 7,6 proc. planuojamų išlaidų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, jei reforma nebus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, „Sodros" biudžetas deficitinis bus jau 2015 m.

Fondai ritasi žemyn

Vertybinių popierių komisijos duomenimis, birželio pabaigoje Lietuvoje veikiančiuose investicijų fonduose buvo sukaupta 854,8 mln. litų, tai net 406,5 mln. litų mažiau, nei buvo metų pradžioje (1,261 mlrd. litų). Vien tik per antrą ketvirtį 34 šalyje registruotų investicijų fondų turtas sumažėjo 14,6 proc. Investuotojų turtas mažėja jau trečią ketvirtį iš eilės. Fonduose lėšas kaupia daugiau nei 43, tūkst. šalies gyventojų. Labiausiai fondų turtą tirpdo permainingos nuotaikos pasaulio akcijų rinkose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Į atsargą išėję kariai – neišnaudotas lojalios darbo jėgos potencialas
    Į atsargą išėję kariai – neišnaudotas lojalios darbo jėgos potencialas

    Seime pasirašytas memorandumas, kuris turėtų palengvinti galimybes įsidarbinti karinę tarnybą baigusiems kariams. Ekspertai sako, kad Lietuvoje jie – neišnaudotas lojalios darbo jėgos potencialas. ...

  • Registruojama vis daugiau žmonių, kuriems ligą sukėlė darbas
    Registruojama vis daugiau žmonių, kuriems ligą sukėlė darbas

    Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registre 2016 m. užregistruotas 461 profesinės ligos atvejis, iš jų 307 atvejai - raumenų ir skeleto sistemos ligos, praneša Higienos instituto specialistai, balandžio 28-ąją minint Pasauli...

    2
  • Profesinės sąjungos mitinge reikalavo didinti algas
    Profesinės sąjungos mitinge reikalavo didinti algas

    Profesinės sąjungos penktadienį prie vyriausybės surengė mitingą, kuriame reikalavo didinti darbo užmokestį ir užtikrinti saugias darbo sąlygas darbuotojams. Be to, raginta minimalų mėnesinį atlyginimą mokėti tik už nekvalifikuotą darbą ir di...

    2
  • Nekilnojamasis turtas Vilniuje toliau brangsta
    Nekilnojamasis turtas Vilniuje toliau brangsta

    Pastaruoju metu nuolat augančios būsto kainos tendencingai didės ir toliau, tačiau didelė pasiūla neleis joms kilti greitai ir aukštai, sako nekilnojamojo turto pardavimo ekspertas, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) valdy...

  • Ūkininkai kviečia į svečius
    Ūkininkai kviečia į svečius

    Beveik septynios dešimtys Lietuvos kaimo sodybų ir ūkių pirmą kartą pasirengę priimti visus, kas tik norės atvykti – bus ekskursijų, degustacijų, paskaitų. Kaimo turizmo asociacijos teigimu, tai yra galimybė nusipirkti maisto produktų ...

  • Dėl šalto balandžio ūkininkai turi prastų žinių pirkėjams
    Dėl šalto balandžio ūkininkai turi prastų žinių pirkėjams

    Balandžio viduryje planavę pirmąjį žalumynų derlių, savo planus ūkininkai atideda vėlesniam laikui – balandis buvo per šaltas. „Jau balandžio viduryje tikėjomės turėti špinatų, tačiau dabar tikimės jų sulaukti gegu...

    1
  • Jau prasidėjo sraigių rinkimo sezonas
    Jau prasidėjo sraigių rinkimo sezonas

    Vynuoginių sraigių rinkėjams šiemetinis sezonas jau prasidėjo. Lietingi orai sraigėms patinka, atkutusios po žiemos miego jos lenda iš savo slėptuvių. ...

    1
  • Kas vyksta žemės gelmėse, žino tik geologai
    Kas vyksta žemės gelmėse, žino tik geologai

    Poryt, balandžio 30-ąją, bus pažymėta Geologų diena. Nors ši diena Atmintinų dienų įstatymu Lietuvoje įteisinta tik praėjusį gruodį, ją pradėta minėti jau gerokai anksčiau. ...

  • Gėlių pardavėjams – septynis kartus didesnis mokestis
    Gėlių pardavėjams – septynis kartus didesnis mokestis

    Pardavėjams, kurie prekiauja gėlėmis viešosiose vietose švenčių ir atmintinų dienų metu, leidimas pabrangs septynis kartus. Tokie pokyčiai gali turėti įtakos gėlių kainai. ...

    3
  • Padidėjo Klaipėdos miesto biudžetas
    Padidėjo Klaipėdos miesto biudžetas

    Uostamiesčio tarybos politikai pritarė tam, kad miesto biudžetas būtų padidintas. Ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms skyrus lėšas, iždas išaugo kiek daugiau 4,368 mln. eurų. ...

    1
Daugiau straipsnių