Vietoj pensijos – špyga

Investicijų bendrovių pažadai tautiečiams sukaupti pinigų senatvei žlugo. Verslininkai, susižėrę dalį „Sodros" įmokų, džiaugiasi pelnu, o didesnių pensijų laukiančius žmones paliko likimo valiai, rašo „Vilniaus diena".

Pažadų buvo daug

„Jei kas mėnesį mokėsite 500 litų, o vidutinė metinė grąža bus 10 proc., tuomet prieš pat pensiją būsite sukaupęs daugiau nei 355 tūkst. litų", - tokius vienos investicijų bendrovės vadybininko pažadus prieš kelias savaites išgirdo vilnietis Rimas Adomaitis.

Daugelis iš mūsų dar prieš ketverius metus girdėjome panašius skaičius ir patikėjome investicijų bendrovių pažadais užtikrinti ne tik 6 ar 8 proc., bet dar didesnę - 12 ar net 14 proc. grąžą. Tai reiškia - šimtus tūkstančių litų savo sąskaitoje.

Ko gero, tik pavieniai asmenys atkreipė dėmesį į prierašą, kad valdymo įmonė negarantuoja grąžos. Pateikti viliojantys skaičiai tik teoriniai, o visą riziką, pasirinkdamas investavimo kryptį, prisiima pats investuotojas.

Įviliojo į pinkles

Panašūs pažadai suviliojo daugelį tautiečių dalį „Sodros" įmokų pervesti į antros pakopos fondus. Deja, vėliau nemenka dalis investuotojų pasijuto apgauti ar mažų mažiausiai įvilioti į spąstus. Po pensijų reformos investavusieji į konservatyvius antros pakopos pensijų fondus gavo vos kelių procentų prieaugį. Praėjusiais metais pirmi sutartis sudarę asmenys jau galėjo keisti valdymo bendrovę ar investavimo kryptį. Dauguma plūstelėjo į didesnės rizikos fondus. Tačiau kaip tik praėjusių metų viduryje viso pasaulio rinkos pradėjo svyruoti ir investicijos nuvertėjo. Dabar nors menku kelių procentų prieaugiu gali pasigirti tik į obligacijas investavę fondai.

Tačiau pensijų fondus valdančios bendrovės, nepaisydamos prastų rezultatų, nesigėdija pasiimti didelių turto valdymo ir įmokų mokesčių. Jų dydis visiškai nepriklauso nuo investicijų grąžos. Taigi įmonė nesuinteresuota siekti kuo geresnių investicijų rezultatų, t. y. klientui sukaupti kuo didesnę pensiją.

Siūlo susieti

Ši problema pagaliau sudomino ne tik pensijas kaupiančius gyventojus, bet ir Valstybės kontrolę. Įvertinę pensijų sistemos reformos eigą kontrolieriai atkreipė dėmesį, kad pensijų kaupimo bendrovės neprisiima jokių įsipareigojimų garantuoti tam tikrą pajamingumą, o valdymo mokesčiai nepriklauso nuo pensijų turto valdymo rezultatų.

Todėl Valstybės kontrolė Vyriausybei pasiūlė valdymo mokesčius susieti su pensijų turto valdymo efektyvumu. Auditoriai tikisi, kad taip būtų apsaugotas pensijų kaupimo dalyvių fonduose sukauptas turtas.

Valstybės kontrolės duomenimis, per ketverius veiklos metus vidutinis pensijų turto investicijų  prieaugis pensijų fonduose tesudarė 3,6 proc., o kai kurie iš jų dirbo nuostolingai. Tai reiškia, kad antros pakopos pensijų fondų turtas iki šiol didėja tik dėl „Sodros" įmokų, o ne iš investicijų fondų veiklos rezultatų.

Valstybės kontrolė apskaičiavo, kad dalyvių sukauptam pensijų turtui padidėjus 1 litu, pensijų kaupimo bendrovės 2005 m. gavo 0,96 lito, 2006 m. - 0,85 lito, 2007 m. - net 1,5 lito pajamų. Įdomiausia, kad pernai prasidėjus akcijų rinkų nuosmukiui beveik visi pensijų fondai ėmė dirbti nuostolingai, tačiau valdymo bendrovių uždarbis išaugo labiausiai. 2007 m. pensijų dalyvių sukauptas turto prieaugis buvo net trečdaliu mažesnis nei kaupimo bendrovių apskaičiuotos pajamos už pensijų turto valdymą.

Motyvacija nepakankama

Vertybinių popierių komisijos pirmininkė Vilija Nausėdaitė pritarė daugeliui Valstybės kontrolės išvadų.

"Dabar valdymo bendrovėms iš tiesų trūksta motyvacijos. Tarkime, kai rinkose padėtis nėra gera, visa neigiama grąža tenka fondo dalyviui, tačiau bendrovėms dėl to nebūna blogiau. Žinoma, mažėjant fondų valdomam turtui mažėja turto mokestis, tačiau tai per maža paskata ir ją reiktų stiprinti", - kalbėjo pašnekovė.

Kol kas ji negalėjo pasakyti, kaip valdymo bendrovių mokesčių sistema galėtų būti keičiama. Vienas pavyzdžių galėtų būti investicijų fondų valdytojų imamas sėkmės mokestis.

"Kai valdytojas ima mokestį nuo turto, nesvarbu, rinkos kyla ar krinta, tą fiksuotą procentą pasiima. Sėkmės mokestis priklauso nuo rezultatų, todėl rinkoms krentant ne tik fondo dalyvio rezultatas mažėja, bet valdytojo uždarbis yra mažesnis", - aiškino V.Nausėdaitė.

Didins konkurenciją

Be minėto pasiūlymo, Valstybės kontrolė pateikė ir daugiau pastabų. Siūloma panaikinti trejus metus galiojantį draudimą naujiems pensijų kaupimo dalyviams keisti pensijų kaupimo bendrovę. Kontrolierių teigimu, jei tokio draudimo neliktų, sustiprėtų valdymo bendrovių konkurencija, o gyventojai galėtų nelaukdami trejų metų periodo pabaigos perkelti lėšas į efektyviau veikiančią pensijų fondų valdymo įmonę.

Be to, siūloma tik pradėjusius dirbti žmones įpareigti pensiją kaupti antros pakopos fonduose. Auditorių manymu, tik taip bus užtikrintas reformos tęstinumas, būtų pasiekta, kad apie 2050 m. pensijas privačiuose fonduose kauptų visi gyventojai.

Trūksta pinigų

Dar viena Valstybės kontrolės paminėta problema - nenumatytas ilgalaikis reformos finansavimo šaltinis. Pensijų reforma sulaukė tokio gyventojų dėmesio, kad „Sodrai" teko gerokai daugiau pervesti lėšų į antros pakopos fondus, nei planuota.

Planuojama, kad šiais metais iš „Sodros" biudžeto į privačius kaupiamuosius pensijų fondus bus pervesta daugiau kaip 1 mlrd. litų, o artimiausiais metais šis skaičius vis didės. Buvo planuota, kad pajamos, kurių dėl vykdomos pensijų reformos neteks „Sodros" biudžetas, bus finansuojamos ir iš valstybės lėšų. Šiais metais iš valstybės Rezervinio (stabilizavimo) fondo šioms išlaidoms kompensuoti numatyta skirti 80 mln. litų, o tai sudaro tik 7,6 proc. planuojamų išlaidų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, jei reforma nebus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, „Sodros" biudžetas deficitinis bus jau 2015 m.

Fondai ritasi žemyn

Vertybinių popierių komisijos duomenimis, birželio pabaigoje Lietuvoje veikiančiuose investicijų fonduose buvo sukaupta 854,8 mln. litų, tai net 406,5 mln. litų mažiau, nei buvo metų pradžioje (1,261 mlrd. litų). Vien tik per antrą ketvirtį 34 šalyje registruotų investicijų fondų turtas sumažėjo 14,6 proc. Investuotojų turtas mažėja jau trečią ketvirtį iš eilės. Fonduose lėšas kaupia daugiau nei 43, tūkst. šalies gyventojų. Labiausiai fondų turtą tirpdo permainingos nuotaikos pasaulio akcijų rinkose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių