- Jolita Skinulytė, „Vilniaus diena“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Investicijų bendrovių pažadai tautiečiams sukaupti pinigų senatvei žlugo. Verslininkai, susižėrę dalį „Sodros" įmokų, džiaugiasi pelnu, o didesnių pensijų laukiančius žmones paliko likimo valiai, rašo „Vilniaus diena".
Pažadų buvo daug
„Jei kas mėnesį mokėsite 500 litų, o vidutinė metinė grąža bus 10 proc., tuomet prieš pat pensiją būsite sukaupęs daugiau nei 355 tūkst. litų", - tokius vienos investicijų bendrovės vadybininko pažadus prieš kelias savaites išgirdo vilnietis Rimas Adomaitis.
Daugelis iš mūsų dar prieš ketverius metus girdėjome panašius skaičius ir patikėjome investicijų bendrovių pažadais užtikrinti ne tik 6 ar 8 proc., bet dar didesnę - 12 ar net 14 proc. grąžą. Tai reiškia - šimtus tūkstančių litų savo sąskaitoje.
Ko gero, tik pavieniai asmenys atkreipė dėmesį į prierašą, kad valdymo įmonė negarantuoja grąžos. Pateikti viliojantys skaičiai tik teoriniai, o visą riziką, pasirinkdamas investavimo kryptį, prisiima pats investuotojas.
Įviliojo į pinkles
Panašūs pažadai suviliojo daugelį tautiečių dalį „Sodros" įmokų pervesti į antros pakopos fondus. Deja, vėliau nemenka dalis investuotojų pasijuto apgauti ar mažų mažiausiai įvilioti į spąstus. Po pensijų reformos investavusieji į konservatyvius antros pakopos pensijų fondus gavo vos kelių procentų prieaugį. Praėjusiais metais pirmi sutartis sudarę asmenys jau galėjo keisti valdymo bendrovę ar investavimo kryptį. Dauguma plūstelėjo į didesnės rizikos fondus. Tačiau kaip tik praėjusių metų viduryje viso pasaulio rinkos pradėjo svyruoti ir investicijos nuvertėjo. Dabar nors menku kelių procentų prieaugiu gali pasigirti tik į obligacijas investavę fondai.
Tačiau pensijų fondus valdančios bendrovės, nepaisydamos prastų rezultatų, nesigėdija pasiimti didelių turto valdymo ir įmokų mokesčių. Jų dydis visiškai nepriklauso nuo investicijų grąžos. Taigi įmonė nesuinteresuota siekti kuo geresnių investicijų rezultatų, t. y. klientui sukaupti kuo didesnę pensiją.
Siūlo susieti
Ši problema pagaliau sudomino ne tik pensijas kaupiančius gyventojus, bet ir Valstybės kontrolę. Įvertinę pensijų sistemos reformos eigą kontrolieriai atkreipė dėmesį, kad pensijų kaupimo bendrovės neprisiima jokių įsipareigojimų garantuoti tam tikrą pajamingumą, o valdymo mokesčiai nepriklauso nuo pensijų turto valdymo rezultatų.
Todėl Valstybės kontrolė Vyriausybei pasiūlė valdymo mokesčius susieti su pensijų turto valdymo efektyvumu. Auditoriai tikisi, kad taip būtų apsaugotas pensijų kaupimo dalyvių fonduose sukauptas turtas.
Valstybės kontrolės duomenimis, per ketverius veiklos metus vidutinis pensijų turto investicijų prieaugis pensijų fonduose tesudarė 3,6 proc., o kai kurie iš jų dirbo nuostolingai. Tai reiškia, kad antros pakopos pensijų fondų turtas iki šiol didėja tik dėl „Sodros" įmokų, o ne iš investicijų fondų veiklos rezultatų.
Valstybės kontrolė apskaičiavo, kad dalyvių sukauptam pensijų turtui padidėjus 1 litu, pensijų kaupimo bendrovės 2005 m. gavo 0,96 lito, 2006 m. - 0,85 lito, 2007 m. - net 1,5 lito pajamų. Įdomiausia, kad pernai prasidėjus akcijų rinkų nuosmukiui beveik visi pensijų fondai ėmė dirbti nuostolingai, tačiau valdymo bendrovių uždarbis išaugo labiausiai. 2007 m. pensijų dalyvių sukauptas turto prieaugis buvo net trečdaliu mažesnis nei kaupimo bendrovių apskaičiuotos pajamos už pensijų turto valdymą.
Motyvacija nepakankama
Vertybinių popierių komisijos pirmininkė Vilija Nausėdaitė pritarė daugeliui Valstybės kontrolės išvadų.
"Dabar valdymo bendrovėms iš tiesų trūksta motyvacijos. Tarkime, kai rinkose padėtis nėra gera, visa neigiama grąža tenka fondo dalyviui, tačiau bendrovėms dėl to nebūna blogiau. Žinoma, mažėjant fondų valdomam turtui mažėja turto mokestis, tačiau tai per maža paskata ir ją reiktų stiprinti", - kalbėjo pašnekovė.
Kol kas ji negalėjo pasakyti, kaip valdymo bendrovių mokesčių sistema galėtų būti keičiama. Vienas pavyzdžių galėtų būti investicijų fondų valdytojų imamas sėkmės mokestis.
"Kai valdytojas ima mokestį nuo turto, nesvarbu, rinkos kyla ar krinta, tą fiksuotą procentą pasiima. Sėkmės mokestis priklauso nuo rezultatų, todėl rinkoms krentant ne tik fondo dalyvio rezultatas mažėja, bet valdytojo uždarbis yra mažesnis", - aiškino V.Nausėdaitė.
Didins konkurenciją
Be minėto pasiūlymo, Valstybės kontrolė pateikė ir daugiau pastabų. Siūloma panaikinti trejus metus galiojantį draudimą naujiems pensijų kaupimo dalyviams keisti pensijų kaupimo bendrovę. Kontrolierių teigimu, jei tokio draudimo neliktų, sustiprėtų valdymo bendrovių konkurencija, o gyventojai galėtų nelaukdami trejų metų periodo pabaigos perkelti lėšas į efektyviau veikiančią pensijų fondų valdymo įmonę.
Be to, siūloma tik pradėjusius dirbti žmones įpareigti pensiją kaupti antros pakopos fonduose. Auditorių manymu, tik taip bus užtikrintas reformos tęstinumas, būtų pasiekta, kad apie 2050 m. pensijas privačiuose fonduose kauptų visi gyventojai.
Trūksta pinigų
Dar viena Valstybės kontrolės paminėta problema - nenumatytas ilgalaikis reformos finansavimo šaltinis. Pensijų reforma sulaukė tokio gyventojų dėmesio, kad „Sodrai" teko gerokai daugiau pervesti lėšų į antros pakopos fondus, nei planuota.
Planuojama, kad šiais metais iš „Sodros" biudžeto į privačius kaupiamuosius pensijų fondus bus pervesta daugiau kaip 1 mlrd. litų, o artimiausiais metais šis skaičius vis didės. Buvo planuota, kad pajamos, kurių dėl vykdomos pensijų reformos neteks „Sodros" biudžetas, bus finansuojamos ir iš valstybės lėšų. Šiais metais iš valstybės Rezervinio (stabilizavimo) fondo šioms išlaidoms kompensuoti numatyta skirti 80 mln. litų, o tai sudaro tik 7,6 proc. planuojamų išlaidų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, jei reforma nebus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, „Sodros" biudžetas deficitinis bus jau 2015 m.
Fondai ritasi žemyn
Vertybinių popierių komisijos duomenimis, birželio pabaigoje Lietuvoje veikiančiuose investicijų fonduose buvo sukaupta 854,8 mln. litų, tai net 406,5 mln. litų mažiau, nei buvo metų pradžioje (1,261 mlrd. litų). Vien tik per antrą ketvirtį 34 šalyje registruotų investicijų fondų turtas sumažėjo 14,6 proc. Investuotojų turtas mažėja jau trečią ketvirtį iš eilės. Fonduose lėšas kaupia daugiau nei 43, tūkst. šalies gyventojų. Labiausiai fondų turtą tirpdo permainingos nuotaikos pasaulio akcijų rinkose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...