Vietoj barikadų – derybų stalas

Pastaruoju metu plačiai šalyje nuskambėję darbdavių bei darbuotojų konfliktai rodo esant vis dar gajas socialinio nesusišnekėjimo tradicijas. Čia pagalbą teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojama 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonė „Socialinio dialogo skatinimas“.

Socialiai priimtini būdai

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai nuo šių metų kovo įgyvendina projektą „Darbdavių ir darbuotojų socialinės partnerystės gebėjimų ugdymas ir kolektyvinių darbo santykių tobulinimas Kauno ir Marijampolės apskrityse“.

„Tarp darbdavių ir darbuotojų neretai kyla keblumų, sprendžiant konfliktines situacijas – nesusitariama dėl vienų ar kitų dalykų, atsiranda prastovos, įsižiebia streikai. Tai nenaudinga nei vienai, nei kitai šaliai. Būtent šis socialinio dialogo projektas ir skirtas savimonei kelti bei susitarimams, kaip tuos konfliktus spręsti socialiai priimtinais būdais, pasiekti“, – aktualijas įvardijo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Europos verslo ir inovacijų tinklo vadovas Aivaras Knieža.

Pasak šio projekto koordinatoriaus, čia dalyvauja tokios organizacijos kaip Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, kurių interesas yra tenkinti savo narių interesus, bei darbuotojų atstovai. Projektą įmonė įgyvendina kartu su socialinėmis partnerėmis – regiono profesinių sąjungų asociacijomis, kitomis organizacijomis.

Pasitelks specialius modelius

Numatyta projekto trukmė – metai. Jį numatoma įgyvendinti keliais etapais.

„Šiuo metu vyksta mokymai, kaip pasiekti socialinį dialogą. Bus parengti tam tikri konfliktų sprendimo būdai, modeliai, žinoma, jie neišstumia profesinių sąjungų ir darbdavio sutartinių santykių. Įmonėje kilus įtampai, jos atstovai turės galimybę kreiptis į Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmus bei profesines sąjungas. Pastarosios atstovaus darbuotojams, o mes – darbdaviams. Ir pagal tam tikrą formalią nustatytą eigą spręsime iškilusį konfliktą“, – pasakojo A.Knieža.

Įgyvendinant projektą planuojama apmokyti 852 darbuotojus ir įvairių grandžių vadovus iš 10 organizacijų. O po antrojo etapo – konferencijų, apskritojo stalo diskusijų, konsultacijų – siekiama pasirašyti 8 kolektyvines, 1 teritorinę kolektyvinę sutartį bei įsteigti

5 saugos ir sveikatos komitetus.

Nauda – abipusė

Pašnekovo teigimu, įgyvendinant projektą organizuojami seminarai, mokymai turėtų būti naudingi ne tik tuo, kad žmonėms suteikiama galimybė sužinoti ką nors naujo ar atgaivinti žinias, bet ir priverčiama susimąstyti. A.Knieža neabejoja, jog projektas vienodai naudingas ir darbdaviams, ir darbuotojams.

„Žinoma, daug kas priklauso ir nuo įmonių, kurios dalyvauja projekte. Kai kuriose jų, kur ir taip stiprios profesinės sąjungos, jis naudingesnis darbdaviams. Kai atvejis atvirkštinis, – kaip Lietuvoje turbūt pasitaiko dažniau, – profsąjungos silpnesnės arba jų iš viso nėra, tokiu atveju daugiau naudos turi darbuotojai. Kita vertus, galbūt darbuotojai turi mažiau informacijos nei darbdaviai, vadovai“, – pripažino projekto koordinatorius.

Skaičiai ir faktai

2007–2013 m. žmogiškųjų ištekliųplėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonės „Socialinio dialogo skatinimas“ projektams įgyvendinti skirta 20 mln. litų Europos socialinio fondo (ESF) lėšų (iš jų pirmajam kvietimui – 15 mln. litų). Pirmajame kvietime pareiškėjai buvo darbdavių ir darbuotojų organizacijos.

Nuo 2012-ųjų kovo darbdavių ir darbuotojų organizacijos pradėjo vykdyti 20 šios priemonės projektų, kurių vertė – per 14 mln. litų.

Iš viso juose dalyvaus 532 organizacijos, iš kurių 169 – profesinės sąjungos.

Projektai sudarys galimybes per 18 tūkst. asmenų dalyvauti mokymuose.

Numatoma, kad bus pasirašyta 15 šakos kolektyvinių sutarčių, 32 teritorinės kolektyvinės sutartys, 253 įmonės kolektyvinės sutartys, įsteigti 128 saugos ir sveikatos komitetai, 49 dvišalės ar trišalės tarybos ar komisijos.

Didžiausia galima vieno projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 1 mln. litų.

Paramos dydis – iki 100 proc. projekto vertės.

Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai.

Antrojo kvietimo 2012 m. trečią ketvirtį projektams finansuoti numatyta skirti iki 5 mln. litų ESF lėšų. Jis bus skirtas jau nebe asociacijoms, o pavieniams darbdaviams: įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, siekiančioms pasirašyti kolektyvines sutartis. Planuojami antrojo kvietimo pareiškėjai: darbdaviai ir jų darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos.


Šiame straipsnyje: Socialinis spektras

NAUJAUSI KOMENTARAI

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai ... Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai ... Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai. Gyventi oriai Lietuvoje trukdo štai šios partinės gaujos, kurios sukūrė Lietuvą netinkamą žmogui gyventi: - LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) ir gaujos vadeiva Algirdas Butkevičius; - TS LKD (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratai) ir gaujos vadeiva Andrius Kubilius; - Partija Tvarka ir teisingumas su gaujos vadeiva Valentinu Mazuroniu; - Liberalų ir centro sąjunga su gaujos vadeiva Algiu Čapliku; - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir gaujos vadeiva Eligijus Masiulis. Taip pat Lietuvai yra pavojingi Voldemar Tomaševski su Lietuvos lenkų rinkimine akcija, gaujos vadeiva rusas Viktor Uspaskich su darbo partija ir kiti į juos panašūs.

rj

rj portretas
netikiu as situo ,eilinis akiu dumimas ,kaip buvo isnaudojami darbininkai ligi siol taip bus isnaudojami ir toliau tik kazkas nemazus pinigus i kisene isides
VISI KOMENTARAI 2

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    52
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių