Verslumo kibirkštį įskėlė nenoras emigruoti

Vis daugiau jaunų žmonių svajoja būti verslininkais ir nestokoja verslo idėjų. Jaunimo verslumo kibirkštis – noras gyventi Lietuvoje, o viltis – valstybės palaikymas.

Verslo pradžiai – į Londoną

Prieš dvejus metus į Didžiąją Britaniją kaunietė Eglė Urbonavičiūtė emigravo nepasisekus susirasti darbo pagal įgytą turizmo vadybininkės profesiją ir nepasiteisinus idėjai teikti manikiūro paslaugas. Tuomet nesėkmingai Lietuvos darbo rinkoje bandžiusi įsitvirtinti mergina turėjo tik vieną realų pasiūlymą – emigruoti. Tačiau jau tada jos galvoje kirbėjo mintis sukurti darbo vietą sau ir artimiesiems Lietuvoje. Vis dėlto, kaip ir daugeliui turinčių tokių svajonių, trūko ryžto, patirties ir pinigų.

Šį pavasarį dar būdama Londone ji nusprendė, kad uždirbtų pinigų verslo pradžiai užteks, todėl susikrovė lagaminą ir grįžo į Lietuvą. E.Urbonavičiūtė dega idėja netoli Kauno atidaryti kepyklėlę ir mėsinę. Įdėją, kokia veikla verstis, išgryninti jai padėjo šeima ir darbas japoniško maisto restorane Londone.

„Turėjau galimybę iš arti pamatyti, kaip valdomas viešojo maitinimo verslas, ruošiamas maistas, bendraujama su klientais ir verslo partneriais. Pamaniau, kad Londone įgytą patirtį galėčiau išnaudoti gimtinėje. Kaune turime sklypą, todėl jame planuojame pastatyti du cechus: konditerijos ir mėsos gaminių gamybos. Mama, konditerė, padės sukurti valgiaraštį, į kurį bus įtraukti unikalūs jos ir močiutės receptai. Pastebėjau, kad Lietuvoje kepyklėlės ir mėsinės yra populiarios, o rinka dar nepersotinta“, – optimistiškai nusiteikusi verslo viziją dėstė 24-erių E.Urbonavičiūtė.

Idėja stipresnė už baimę

Paklausta, ar nebijo konkurencijos ir rizikos viską prarasti, jaunoji verslininkė mano, kad jos verslui pavyks įsitvirtinti ir išsiplėsti. „Viską darysime po truputį. Pradžioje verslą pradėsime nuo mobilios viščiukų kepyklos, t. y. specialiai įrengtame automobilyje ant grotelių bus kepami viščiukai. Taip po truputį rinkai prisistatysime. Paskui viščiukų kepimas persikels į lokalią vietą, kur planuojame pastatyti cechus. Pradžioje viską parduosime vietoje, o jeigu gerai seksis – imsimės ir išvežamosios prekybos“, – savo verslo planą dėstė mergina.

E.Urbonavičiūtė ketina pasinaudoti Ūkio ministerijos verslumo skatinimo programa ir jau gavo nemokamą pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelį-čekį. Jis pradedantiesiems verslininkams suteikia galimybę per artimiausius šešis mėnesius įsteigus savo įmonę pasinaudoti 50 valandų individualių konsultacijų, 24 valandų mokymų, virtualaus biuro paslaugomis. Visas šias paslaugas apmokės VšĮ „Versli Lietuva“.

Verslininko bruožas

Skeptikai pasakys,kad E.Urbonavičiūtės verslo planas Lietuvoje pasmerktas žlugti ir jauna moteris anksčiau ar vėliau smarkiai nusivils. Tačiau verslo konsultantai ir psichologai įžvelgs verslumo gyslelę bei tipiškus verslininko bruožus.

Pasak „StartupLABS“ naujųjų technologinių verslų inkubatoriaus įkūrėjo Donato Stonkaus, daugeliu atvejų būsimi verslininkai savo idėją pirmiausia išbando praktiškai, o tik paskui imasi verslą „legalizuoti“, t. y. įkurti.

„Naujo verslo kūrimas susideda ir kelių etapų: pirmiausia idėjos ir komandos formavimo, prototipo kūrimo ir kuo ankstesnio jo patikrinimo rinkoje, tada prototipo pavertimo verslu, investicijų pritraukimo, verslo optimizavimo ir pasiruošimo plėtrai, vėliau – tolesnių investicijų pritraukimo, verslo plėtimo iki rinkos įsisotinimo ir verslo pardavimo“, – vardijo D.Stonkus.

Jo pastebėjimu, informacinių technologijų (IT) verslą pradedantys žmonės neretai turi tikslą iš savo bendrovės uždirbti greitai ją išplėtę ir pardavę, o besiimantiems tradicinių verslų dažnai priimtinesnis gyvenimo būdo verslo tipas, kuris generuoja nuolatines pajamas ir leidžia mėgautis konkrečia veikla.

„Pastebime, kad daugelis, prieš pradėdami kokį nors verslą, labai daug dėmesio skiria verslo planams rašyti, domisi įmonės administravimo subtilybėmis. Tačiau analizuojant sėkmės atvejus, daugeliu atvejų pirmiau sukuriamas prototipas ir netgi surandama klientų. Tam, kad pradėtum verslą, labai daug namų darbų nereikia. Svarbiausia suprasti ir iki galo išsiaiškinti, kokią vertę tu gali sukurti, ir surasti žmonių, kurie už tai būtų pasiryžę mokėti pinigus“, – pabrėžė D.Stonkus.

Reikia motyvacijos

Nors sakoma, kad pinigai gadina žmones ir materialias mintis reikia vyti nuo savęs, verslo psichologai pataria: „Kurkite verslą, jeigu manote, kad pinigai yra gėris.“ Vadybos ir psichologijos instituto vadovė doc. dr. Aistė Diržytė kalbėdama apie verslo motyvaciją pabrėžė, kad žmogus, kuris nemano, kad pinigai yra gėris, vargu ar kada nors bus verslininkas.

„Yra trys verslo kūrimo psichologinės sąlygos: žmogaus supratimas, kad pinigai yra gėris, žinojimas, ko reikia kitiems žmonėms, ir aistra. Degti savo idėja yra labai svarbu“, – kalbėjo ji.

Pasak A.Diržytės, yra nemažai verslo motyvacijos teorijų. Pavyzdžiui, kai kurie mokslininkai mano, kad verslo motyvaciją lemia instinktai. Netekęs darbo žmogus nori išlikti ir imasi verslo. Į verslumą pastūmėja ir seksualumo instinktas, kai, pavyzdžiui, už uždirbtus pinigus vyras gali nusipirkti moters dėmesį.

Verslumo motyvacijos kontrolės poreikio teorija sako, kad žmonės linkę kurti verslą siekdami laisvės ir nepriklausomumo. Tokiu atveju žmonės patys gerai žino, kaip organizuoti gyvenimo situacijas, kaip sukurti produktą ar paslaugas ir kaip jos gali pasiekti vartotojus. Pasak A.Diržytės, verslu užsiima žmonės, kurie labai žavisi kokia nors veikla, o tai dažniausiai būna savo pomėgio pavertimas gyvenimo dalimi.

Pasak verslo psichologės, kai žmonės gyvenime daug eksperimentuoja ir save tyrinėja, taip pat yra ėjimas link verslo. Nes neretai ieškant savęs netikėtai atrandami sugebėjimai, suvokiamas savo efektyvumas tam tikroje srityje.

Blogiausia, kai verslas pradedamas iš menkavertiškumo. Tokiu atveju žmogus visą laiką būna įsitempęs. „Verslas yra šokių aikštelė, kūrybiška erdvė, kurioje reikia būti atsipalaidavusiam, susitelkusiam ir linksmam. Negalima kurti verslo su neigiamomis emocijomis“, – patarė A.Diržytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad naudinga atsakyti į labai paprastą klausimą, kodėl patinka arba nepatinka būti verslininku.

Realybė tampa palankesnė

Tačiau netgi pati stipriausia motyvacija būti verslininku gali sumenkti susidūrus su biurokratinės naštos realybe.

D.Stonkaus teigimu, Lietuvoje esanti verslo administravimo terpė nėra itin palanki. Todėl kai kurios įmonės kuriasi ne Lietuvoje – tai ypač pastebima IT srityje. „Tie, kurie pasidomi, randa palankesnės mokestinės aplinkos šalis ir jose registruoja verslą, kurio veiklos teritorija nėra konkrečiai apibrėžta. Tokia tendencija pastebima“, – teigė D.Stonkus.

Kita problema, stabdanti naujo verslo atsiradimą, tai finansavimas. Bankų paskolos retai tinka jaunų žmonių idėjoms finansuoti, o vietinė verslo angelų kultūra dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Tačiau, D.Stonkaus nuomone, šiuo metu Lietuvoje besikuriantis jauną ir smulkųjį verslą ketinantis finansuoti rizikos kapitalo fondas turėtų dar labiau išjudinti jaunimo idėjų virsmą realiu verslu.

„Prieš porą metų verslą kuriantys žmonės dar jautėsi gana vieniši, o šiandien galima gauti daug pagalbos iš šalies“, – pabrėžė pašnekovas.

Valstybė stengiasi

Jaunimo norui kurti verslą valdžia taip pat tikina nesanti abejinga. Apčiuopusi jaunimo verslumo kibirkštį ši neva ją bando įpūsti teikdama nemokamas konsultacijas ir atlaidžiau žiūrėdama į pirmuosius nusižengimus.

Praėjusią savaitę vykusiame renginyje „Versli Lietuva“ ūkio ministras Rimantas Žylius stengėsi padrąsinti šalies gyventojus kurti savo verslą.

„Mūsų siekis – kad verslūs žmonės kiekvieną dieną, kiekvieną mėnesį ir kiekvieną ketvirtį jaustų, jog Lietuvoje gyventi ir dirbti darosi geriau“, – teigė jis.

R.Žylius priminė, kad verslą kontroliuojančios institucijos, pirmus įmonių veiklos metus aptikusios nusižengimų, nebaus, o konsultuos ir bus patarėjai. Ūkio ministras priminė ir dar vieną naujovę – dviejų datų taisyklę, kuri verslininkams turėtų suteikti daugiau pasitikėjimo valstybe. Pagal šią taisyklę visi teisės aktai, kuriais numatomas naujas arba keičiamas esamas verslo priežiūros reguliavimas, turi įsigalioti gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d. Teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos. Tai esą leis verslui pasiruošti pokyčiams.

Įstaigos „Versli Lietuva“ duomenimis, nuo gegužės pradžios su valstybės pagalba jau įsteigtos 236 įmonės. O per praėjusią savaitę vykusį verslumo skatinimo renginį išdalytas 351 pirmųjų verslo metų krepšelis-čekis.

„Būsimieji verslininkai puoselėja tokias idėjas, kaip įkurti kepyklėlę, teikti sveikatinimo paslaugas, krovinių gabenimo ir logistikos paslaugas, užsiimti mažmenine maisto ir gėrimų prekyba, kompiuterių programavimo ir konsultavimo veikla, verstis nekilnojamojo turto veikla“, – apibendrino Ingrida Šulcienė, įstaigos „Versli Lietuva“ viešųjų ryšių koordinatorė.

Komentaras

Artūras Kapitanovas

Mokesčių ekspertų biuro auditorius

Mokestinės aplinkos neišmanymas neatleidžia nuo baudų, delspinigių ar kitokios atsakomybės. Patarimas jauniems žmonėms – prieš pradedant kurti verslą reiktų pas ką nors padirbėti, pabūti samdomu darbuotoju, kad pajustum, kaip tai daroma.

Verslą pradėti galima pasirenkant paprastesnes verslo formas – verslo liudijimą arba individualioji veikla su pažyma.

Verslo liudijimą galima įsigyti kelioms dienoms ir daugiausia trejiems metams. Ne visa veikla pagal verslo liudijimą yra galima. Šios veiklos formos pliusas – fiksuota verslo liudijimo kaina, kuri metams svyruoja nuo 400 iki 1 tūkst. litų. Dirbant su verslo liudijimu papildomai reikia mokėti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) (72 litus kas mėnesį) ir socialinio draudimo įmokas „Sodrai“ (180 litų kas mėnesį). Šiuos mokesčius reikia mokėti nepriklausomai, gauni pajamų ar ne. Tačiau jeigu metinės pajamos viršija 100 tūkst. litų, tuomet reikia susimokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Kita veiklos rūšis – individuali veikla su pažymą. Per penkias dienas nuo veiklos pradžios reikia eiti į Valstybinę mokesčių inspekciją ir registruoti veiklą. Jai vykdyti nėra apribojimų – galima užsiimti viskuo, išskyrus licencijuota veikla, t. y. negalima prekiauti alkoholiu, tabaku, degalais. Dirbant su individualiosios veiklos pažyma reikia fiksuoti pajamas ir sąnaudas, o gyventojų pajamų mokestį (GPM) reikia susimokėti tik nuo gauto skirtumo. GPM siekia arba 5 proc., arba 15 proc. Paprastai sakant, jeigu dirbi su galva – moki 15 proc., jeigu fizinį darbą – 5 proc.

Kitos galimos verslo formos – personalinė įmonė arba uždaroji akcinė bendrovė. Kaip apsispręsti? Atsakymas paprastas: jeigu ketini dirbti pats – personalinė įmonė, jeigu planuojama samdyti daugiau darbuotojų – tuomet siūlyčiau steigti uždarąją akcinę bendrovę. Verta atminti, kad jei atlikus patikrinimą skiriamos baudos, uždaroji akcinė bendrovė atsako savo turtu, o personalinėje įmonėje savo asmeniniu turtu atsako savininkas.

Prieš pradedant verslą svarbu palyginti, kuri veikla yra geresnė mokesčių mokėjimo atžvilgiu.


Šiame straipsnyje: verslasekonomikaemigracija

NAUJAUSI KOMENTARAI

OA

OA portretas
2004 m. netekau mylimiausio darbo biudžetinėje, mažai apmokamoje organizacijoje (neva, tai "reorganizacija", bet tai buvo tik politinis melas); Protestuojant prieš darbdavių skatinimą emigruoti, įkūriau nevyriausybinę organizaciją Vilniuje. Sukūriau ir įgyvendinau ne vieną gražų socialinės integracijos, edukacijos ir ANTIEMIGRACINĮ projektą jaunimui. Pasitikrinau ką galiu ir kokios silpnosios vietos, įgyjau puikios patirties. Rezultatas - tariamoji sėkmė laukia tik tų, kurie tiesiogiai susisaistę su politika. Todėl net ir gražiausios idėjos pasmerktos sėkmei, tik jau be iniciatorių ar idėjos autorių. Deja...

graudu

graudu portretas
Dirbant su verslo liudijimu papildomai reikia mokėti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) (72 litus kas mėnesį) ir socialinio draudimo įmokas „Sodrai“ (180 litų kas mėnesį). manote cia mazai 180lt+72lt=252lt+uz pati verslo liudijima,cia iskarto duobe pradedanciam.. kai amerikoje verslo liudijimas kainuoja viena doleri,kai anglijoje metus nereikia moketi jokiu mokesciu,ir neziuri kiek tu metu vystai versla,jei mato,kad tovo pelnas mazas,tave nemokamai konsultuoja.tai apie kokia valstybes pagalba snekame.gaudo bobutes turguje, anekdotas pro asaras.kodel negaudo valstybiniu sukciu,kodel is ju nekonfiskuoja turto,kodel nei vieno nepasodino,kodel uz prihvatizacija taiko senaties termina.todel ir velkames europos uodegoje.o juk pries kara lietuviai gyveno geriau uz suomius,svedus, ir norvegus.europoje yra valstybiu mazaesniu nei lietuva,bet kaip jie gyvena..kodel visi galvoja ,gerai lietuviai emigruos,o kinai ,baltarusiai,ir t.t. atvaziuos i lietuva dirbti...ASILAI kas cia vaziuos,kas cia issinuomuos bustus ,ir kaip prasimaitins,kai tokios algos,gal pamirsote ,kad jau pries 4m.lietuvos statybose dirbo lenkai,kinieciai,ir visi senai pabego...TRUMPAREGIAI uzsidekite akinius vienakarta

hm

hm portretas
Siūlau pasižiūrėt (atidžiai; tikrai nėra prasmės žiūrėt, jei nesiekiama peržiūrėt VISKO) ir pamąstyt: Atsidarykit YouTube ir paieškoj surašykit (COPY/PASTE) "Youtube: /watch?v=sZabmTVtz88"
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių