Verslininkai nori atviresnio valstybės biudžeto

Ketvirtadienį Vilniuje vyko konferencija „Biudžetas 2012: kur keliauja pinigai?“, kurioje įvairių sektorių verslo atstovai siekė pristatyti savo siūlymus kitų metų biudžetui. Tačiau nepakankamai prieinamas biudžeto projektas pakoregavo renginio idėją.

Reikia daugiau viešumo

Kaip teigė Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ atstovė Kristina Lukošiūtė, biudžeto projektas iki renginio nebuvo paskelbtas, todėl išryškėjo biudžeto viešinimo problema. Esą renginio metu tapo svarbiau ne pateikti pasiūlymus, o išsireikalauti vietą biudžeto svarstymo procese.„Negalėjome teikti biudžeto pasiūlymų, nes nematėme, kas yra planuojama. Dabar ruošiame pasiūlymus greičiausiai kitų metų planavimui“, - sakė ji.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko teigimu, viešas biudžeto svarstymas būdingas visame pasaulyje, todėl to tikėtasi ir Lietuvoje. Biudžeto planą komitetas stengėsi gauti dar rugsėjo pradžioje, kad būtų daugiau laiko jį išanalizuoti, tačiau rinkiminiai metai ir politinių koalicijų problemos tam esą sutrukdė.

„Kartais susidaro įspūdis, kad Vyriausybėje yra ne vienas, o 13 ministrų pirmininkų, kurių kiekvienas gina savo parapiją“, - apie biudžeto dalybas sakė jis. K.Glavecko manymu, į biudžeto sudarymo procesą turėtų būti įtrauktos opozicinės partijos, kad jos pasiūlytų naują požiūrį: „Aišku, rimčiausia biudžeto korekcija būtų politinė korekcija - opozicinės partijos turėtų paruošti alternatyvų biudžetą. Tačiau to, deja, nėra.“

Anot jo, iš Seimo didelių biudžeto korekcijų tikėtis nereikėtų, nes jis tam esą neturi daug specialistų ir pajėgų.Vertindamas biudžeto politiką, K.Glaveckas negailėjo kritikos.

Pasak jo, dabartinė valstybės išlaidų politika yra būdinga nebent didesnių pasaulio šalių politikai. Kaip pastarųjų 10 metų negeroves jis įvardijo grąžintus indėlius, žemės kompensacijas, nepamatuotas motinystės socialines pašalpas: „Tai buvo politizuota ir mums kainavo maždaug 13-14 mlrd. litų.“

Nuolat stebėti

Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius pabrėžė, kad šiuo metu pasiūlymų valdžiai iš verslo organizacijų netrūksta, tačiau jų svarstymams sudaromos gremėzdiškos darbo grupės. Jos esą lėtina darbą ir galiausiai „numiršta“, ir pasiūlymų įgyvendinimas nukenčia.

Anot jo, tuo tikslu verslininkai turėtų sutelkti pajėgas ir sukurti monitoringo sistemą, kuri nuosekliai stebėtų rezoliucijas: „Reikėtų trečios akių poros - sudaryti tam tikrą struktūrą, kuri būtų kvalifikuota ir nuolat teiktų ataskaitas“.

Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas reziumavo, kad viešai skelbiamos biudžeto išlaidos būtų efektyviausias kriterijus svarstant biudžetą: „Gana vieningai priėjome išvadą, kad biudžeto išlaidos turėtų būti viešai skelbiamos ir už tai turėtų būti atsakinga Finansų ministerija. Tai yra pagrindinis dalykas, pagal kurį galėtume matuoti efektyvumą ir kitais metais, sudarant biudžetą, labai aiškiai pasakyti, koks asignavimas nėra efektyvus ir į kokias sritis reikėtų investuoti daugiau.“


Šiame straipsnyje: biudžetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių