- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsigaunant pasaulio ekonomikai ir Lietuvos finansų ministerijai optimistiškai prognozuojant šių metų bendrojo vidaus produktu augimo tendencijas, verslas turėtų pradėti galvoti apie spartesnį investicinių projektų įgyvendinimą.
Tačiau, anot analitikų, ne pirmo būtinumo išlaidas vis dar reikia drastiškai karpyti, taip pat nereikėtų investuoti lėšų į sritis, kurios nėra susijusios su pagrindine įmonių veikla, trečiadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".
"Praktika rodo, kad pirmieji metai po krizės gali būti lemiami, suteikiantys daugiau galimybių, tad įmonės turėtų atsikratyti nuogąstavimų dėl ateities ir drąsiau imtis įgyvendinti investicinius projektus", - tvirtina "Nordea Bank Lietuva" ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot jo, investicijos sveikintinos bet kurio ekonominio ciklo metu, o pokriziniu laikotarpiu - ypač. Dar svarbiau, kad investuojama būtų į tai, kas ateityje kurs pridedamąją vertę arba mažins sąnaudas - pavyzdžiui, į energetikos projektus.
Investicijų valdymo ir verslo strategijų bendrovės "Strata" partnerės ir Finansų analitikų asociacijos prezidentės Daivos Rakauskaitės teigimu, esant sparčiam augimui įmonės gali susidurti su apyvartinių lėšų stygiumi, tad pinigų judėjimas turėtų būti suplanuotas laibai tiksliai.
Anot analitikės, todėl dabar itin svarbu neišlaidauti neesminiams dalykams ir nebekartoti klaidos, kokia buvo padaryta investuojant į nekilnojamąjį turtą - nekilnojamojo turto bumo pirkiniai per krizę tapo nelikvidūs ir žemyn nutempė visą verslą.
Finansinių konsultacijų ir apskaitos įmonės "Findir Consulting" vadovas Mindaugas Dabulis taip pat teigė, kad įmonėms būtina sustyguoti finansinius srautus. Anot jo, tie, kas skaičiuoja augančius užsakymus, jau galėtų pradėti konsultuotis su bankais dėl galimybės prireikus paskolinti apyvartai.
Svarbiausia, anot M.Dabulio, kad net apčiuopiamas augimas sulaikytų akcininkus nuo noro išsimokėti pinigus kaip dividendus ar premijas ir palikti juos investicijoms.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų lengvatinių paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų lengvatinių paskolų, o paraiškas bus galima teikti jau nuo pirmadienio, sako ekono...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių6
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...