Verslas praranda viltį užsidirbti iš emigrantų

Ant išlikimo ribos balansuojantis verslas praranda viltį užsidirbti iš emigrantų. Sunkmetis keičia svetur uždarbiaujančių, o tėvynėje kone milijonieriais pasijusdavusių tautiečių poreikius.

Prieš metus ar porą tūkstantinių sumų savo įvaizdžiui negailėdavę emigrantai šią vasarą renkasi būtiniausias ir gerokai pigesnes procedūras.

Laikai, kai atostogų į tėvynę sugrįžusios lietuvės už grožį paklodavo 1500–2000 litų, praeityje. Kirpėjos pamena, kad ekonominės krizės išvakarėse reta emigrantė įsivaizduodavo save trumpais plaukais: į Angliją, Airiją, Ispaniją, Norvegiją grįždavo priaugintomis garbanomis ir nagais, pilnais krepšiais kokybiškos ir nepigios kosmetikos.

„Plaukų priauginimo mada jau praėjo. Turbūt todėl, kad labai brangu tokius prižiūrėti. Dabar prašo paprastų ir natūraliai krentančių šukuosenų, kad būtų pigi priežiūra ir kuo ilgiau nereikėtų kirptis ar dažyti“, – paaiškino grožio salono „Oranžinis stilius“ savininkė Aušra Vitkuvienė.

Pasak jos, pinigus skaičiuojantys emigrantai neslepia nuostabos, kad įmanoma išgyventi su lietuvišku atlyginimu ir čionykštėmis kainomis.

„Emigrantai Lietuvoje neperka batų, drabužių, nes čia gerokai brangiau nei, pavyzdžiui, Anglijoje. Bet apsilanko pas kirpėją, siuvėją, stomatologą, nes jų paslaugos Lietuvoje daug kokybiškesnės ir pigesnės, palyginant su įkainiais užsienyje“, – „Sekundei“ teigė A.Vitkuvienė

Jungtinėje Karalystėje apsilankyti pas gerą kirpėją sau gali leisti retas atvykėlis iš Lietuvos. Tačiau galimybių, kaip už simbolinę kainą atrodyti bent jau tvarkingai, o gal net ir originaliai, nemaža.

Lietuvoje tik aukšto lygio kirpėjų ieškančios emigrantės svetur tenkinasi besimokančiųjų kirpimo paslapčių paslaugomis arba dalyvauja atrankose į modelius kirpėjų seminaruose.

„Už tą pačią kainą, kokią Anglijoje sumoka meistro mokiniui, Lietuvoje moterys nusikerpa pas profesionalią kirpėją“, – tvirtino A.Vitkuvienė.

Nuolaidos nebevilioja

Sulaukti pinigingų emigrantų nebesitiki prie Panevėžį ir Rygą jungiančio kelio įkurtas pramogų ir prekybos centras „Rožynas“.

Pasak jo direktorės Jolantos Skukauskienės, grožio paslaugas ir pramogas teikiantiems verslininkams aukso laikai baigėsi.

„Klientų taip sumažėjo, kad nebežinome, ko griebtis. Skelbiame akcijas – taikome 25–50 proc. nuolaidas, bet vis tiek jokio pagyvėjimo. Pernai tokiu laiku sulaukdavome ir emigrantų, ir pravažiuojantys suomių, švedų turistai sustodavo užsisakyti pirčių, masažų. O šiemet – nieko“, – pasakojo centro vadovė.

Nors praėjusiais metais pasaulį jau purtė ekonominė krizė, tačiau, direktorės tikinimu, iš svečių šalių atostogauti sugrįžę panevėžiečiai „Rožyne“ dar sudarydavo apie 15 proc. klientų. Parvykusieji ne tik ieškodavo grožio paslaugų, bet ir negailėdavo pinigų pramogoms.

„Prieš porą metų emigrantai mokėdavo daugiau, kad tik greičiau priimtume, eilėse nereikėtų laukti. Dar pernai ir dažydavosi, ir pedikiūrus, anticeliulitines programas užsisakydavo. Daug jų pas mus pramogaudavo. Netgi jei už dyką pasiūlytume boulingą, dabar kažin ar daug būtų žaidžiančiųjų“, – verslą sukausčiusiu štiliumi stebėjosi J.Skukauskienė.

Direktorė neslepia nebesitikinti pinigų srauto iš emigrantų. Beliko viltis per vasarą nors kiek uždirbti iš turistų.

„Tiek emigrantų, kaip anksčiau, tikrai šią vasarą negrįš. Niekas nebesitiki, kad jie parvažiuos pinigų išleisti, jų pačių situacija nėra pati geriausia. Sugrįžta nebent susimokėti už būstą įmokų bankams, o grožio paslaugos ir pramogos jiems dabar ne galvoj“, – mano J.Skukauskienė.

Pagyvėjimo per vasarą nesitikinti direktorė viliasi, kad emigrantai pinigines bent kiek plačiau atvers parvažiavę kalėdinių atostogų.

Emigrantų pasigedo ir grožio bei sveikatingumo centras „Tropikų saulė“.

„Pernai jų sulaukdavome, o šią vasarą dar nepastebėjome. Gal nebegrįžta tiek daug, kaip anksčiau, nes ir užsienyje nebėra taip paprasta su darbais“, – svarstė centro direktorius Haroldas Puikis.

Pas odontologus eilių neliko

Brangių grožio paslaugų atsisakantys emigrantai rečiau praveria ir stomatologų duris. Odontologijos klinikos „Odenta“ direktorė Valė Žemaitienė nemano, kad parvykusieji bando taupyti sveikatos sąskaita – dėl ekonominių priežasčių jie tiesiog atsisako vasarą kelionių į Lietuvą.

Tačiau sugrįžusieji negaili pagyrų Lietuvos odontologams.

„Kiek mano kabinete apsilanko emigrantų, absoliučiai visi nusivylę sveikatos apsauga užsienyje. Lietuvoje jie gali rinktis tai, kas geriausia, o Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje eina ten, kur pigiau, kartais netgi pas nelegaliai dirbančius medikus“, – pasakojo viešinti pavardės nepanorusi odontologijos kabineto savininkė.

Nemato perspektyvų

Pagyvėjimo nežadama ir apatiją išgyvenančiai nekilnojamojo turto rinkai, nors dar prieš porą metų atostogauti į Lietuvą sugrįžę emigrantai šlavė viską, kas pakliuvo po ranka – butus, namus, jų dalis, žemės sklypus.

Nekilnojamojo turto agentūros „Asimonas“ direktorius Kęstutis Kazakevičius pripažįsta: emigrantai buvo labiausiai laukiami pirkėjai. Jie nesiderėjo dėl kainos ir nekėlė didelių reikalavimų perkamam turtui.

„Iki 2008-ųjų emigrantams tiko viskas. Trumpam sugrįžę masiškai ėmė paskolas iš bankų, pirko būstus, nors ir neremontuotus, nebaigtus įrengti. Dabar jie absoliučiai nieko nebeperka. Šiokį tokį pagyvėjimą dar jautėme kovą ir balandį, bet iš dešimties pirkėjų emigrantas tebuvo vienas“, – tikino K.Kazakevičius.

Jo nuomone, pagyvėjimo nėra ne todėl, kad šią vasarą gerokai mažiau emigrantų būtų parvykę pasisvečiuoti į tėvynę. Pasak verslininko, svetur uždarbiaujantys tautiečiai nebemato perspektyvų Lietuvoje.

Daugumai užsienis jau nebėra tik laikina stotelė – išvykusieji šeimomis nebepuoselėja minčių praturtėję sugrįžti gyventi į tėvynę.

„Žiemą nekilnojamojo turto kainos turėtų dar kristi ir tokios išsilaikyti bent porą metų. Bet nemanau, kad tai išjudintų rinką – emigrantai pirkti Lietuvoje nepuls“, – mano K.Kazakevičius.

Neliko kam siųsti pinigus

Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė

Privatūs asmenys iš užsienio pernai į Lietuvą pervedė 2,4 mlrd. Lt, tai yra maždaug penktadaliu mažiau nei 2008-aisiais. Šių metų skaičių dar neturime, tačiau pastebime, ypač mažesniuose miestuose, kad žmonės kur kas dažniau keičia valiutą: Anglijos svarus, Norvegijos kronas – į litus. Jie teigia šiuos pinigus ketinantys išleisti vartojimo reikmėms.

Emigrantų perlaidos galėjo sumažėti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, mažėjo jų pačių pajamos. Populiariausiose emigracijos šalyse – Ispanijoje, Airijoje – nedarbo lygis yra toks pat aukštas, kaip ir Lietuvoje. Antra, nebėra kam Lietuvoje siųsti pinigų, nes emigravusios ištisos šeimos.

Dėl to paties galima prognozuoti ir panašų pasisvečiuoti atvykusių emigrantų išleidžiamų sumų sumažėjimą.

Faktai

Statistikos departamento duomenimis, per keturis šių metų mėnesius iš Lietuvos emigravo 17 tūkst gyventojų. Iš jų 11 tūkst. savo išvykimą deklaravo balandį.

Per 2009-uosius apie išvykimą į užsienį pranešė 22 tūkst. žmonių, tačiau manoma, kad beveik dar tiek pat emigravo nedeklaravę.

Daugiau kaip pusė 2008–2009 m. emigravusiųjų apsistojo Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, JAV ir Vokietijoje.
Šiais metais pastebimi didėjantys emigrantų srautai į Norvegiją ir Švediją.
Penktadalio išvykusiųjų amžius – 25–29 m.


Šiame straipsnyje: emigrantasverslas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių