Verslas iš Lietuvos driekiasi aplink visą pasaulį

Prieš trylika metų nukentėję nuo Rusijos krizės Lietuvos verslininkai atsisuko į Europos vakarus. Šiuo metu nuo juose kylančios antros krizės bangos eksportuotojus gelbėja saugaus užutėkio uostais tampančios itin tolimos rinkos.

Laukia iššūkių metai

Lietuvos eksporto žemėlapis kasmet plečiasi, ir tai labiausiai lemia verslininkų siekis išskaidyti savo verslo riziką. Vietos rinka daugeliui verslininkų tampa per maža, gretimų šalių rinkos – per ankštos, ES ir NVS rinkos – patrauklios, bet šiuo metu rizikingos. Todėl lietuvių verslininkų akys vis dažniau krypsta į itin egzotiškas eksporto šalis.

„Galime būti tikri, kad metai bus neramūs ir pilni naujų iššūkių. Atvira Lietuvos ekonomika labai priklausys nuo mūsų eksporto. Šioje srityje esu atsargus optimistas. Manau, Lietuvai naujos krizės bangą reikėtų vertinti kaip naują galimybę, stiprinant savo pozicijas ir plečiant veiklą eksporto rinkose, skverbiantis į jas dar giliau ir plačiau. Mūsų įmonės per pirmą krizę sugebėjo įgyvendinti nemažai rimtų struktūrinių pokyčių, optimizuodamos veiklą, didindamos konkurencingumą, todėl manau, kad, prasidėjus naujai krizei, jos bus pranašesnės už tas, kurios praėjusią krizę išgyveno tik dėl valstybių skatinimo politikos“, – sakė VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas. Pasak jo, svarbu, kad įmonės nesiblaškytų ir koncentruotųsi į darbą su jau žinomomis, pažįstamomis rinkomis.

„Daugiau dėmesio skirdami tikslinei ir efektyviai plėtrai, galime išlaikyti eksporto augimą mūsų strateginėse rinkose: Skandinavijoje, ES didžiosiose šalyse, Rytų rinkose. Galvodami apie eksporto rinkų įvairinimą, galėtume stipriau skverbtis į JAV“, – mano P.Lukauskas.

Pastebima, kad pastaruosius keletą metų Lietuvos eksportuotojai stengiasi įvairinti savo veiklą geografiškai ir jau galima išvardyti keletą pavyzdžių.

Lietuviški javai pasiekia Saudo Arabiją, Lietuvoje užauginti maži buliukai iškeliauja į Turkiją, mūsų šalyje sukurti medicininiai prietaisai atsiduria JAV gydymo įstaigose, kinės pamėgo puoštis Baltijos jūros išskalautais gintarais, Gruzijos moterys savo grožį puoselėja Lietuvoje pagamintomis kosmetikos priemonėmis, Izraelio vyrai ragauja lietuvišką degtinę, o Afrikos gyventojai pamėgo Lietuvoje gaminamus sausus pusryčius. Skaičiuojama, kad šiemet prekės iš Lietuvos pasiekė 151 pasaulio šalį.

Afrikiečiai gali apgauti

Kauno rajone Neveronyse įsikūrusi bendrovė „Palasėja“ tik ant kas trečios savo gaminamų sausų pusryčių dėžutės užrašo lietuviškai. Per 70 proc. bendrovės produkcijos sudaro eksportas, kurio žemėlapis kasmet nuolat plečiasi.

Pasak bendrovės „Palasėja“ projektų vadovo Manto Bieliausko, Lietuvoje pagamintus įvairių skonių sausus pusryčius pamėgo ne tik kaimynių šalių gyventojai, bet ir japonai, kazachai, azerbaidžaniečiai, netgi Australijos ir Karibuose esančio Barbadoso gyventojai. O šiuo metu esą itin didelis susidomėjimas kyla iš įvairių Afrikos šalių.

„Šiuo metu ruošiame krovinį į Maroką, įeisime į jį su savo prekės ženklu. Užsakovai patys mus susirado, paskambino, susitarėme susitikti prieš mėnesį Vokietijoje vykusioje pasaulinėje maisto pramonės parodoje, viską aptarėme ir jau ruošiame užsakymą“, – pasakojo M.Bieliauskas. Tačiau jis džiaugiasi ne visais užsakovais iš Afrikos žemyno.

„Kasdien e. paštu sulaukiu labai daug paklausimų iš įvairių Afrikos šalių dėl bendradarbiavimo, tačiau dauguma jų būna melagingos. Nesąžiningi afrikiečiai žino, kad kreipdamiesi dėl bendradarbiavimo gali gauti pavyzdžių, todėl kartais apie 1 tūkst. litų vertės bandomąjį krovinį į Afriką tenka išsiųsti tiesiog į niekur, t. y. už dyką pamaitinam nesąžiningo ir apsukraus afrikiečio šeimą. Rizika yra didelė, todėl labai atidžiai tikrinam kiekvieną e. pašto adresą ir laiškuose paminėtus prekybos tinklų pavadinimus“, – apie eksporto plėtros riziką pasakojo pašnekovas. M.Bieliauskas pastebėjęs, kad gaminių pavyzdžių melagingai prašo ne tik badaujantys afrikiečiai, bet ir viską kopijuoti įpratę kinai. „Nors Afrikos rinka yra didelė ir joje daug galimybių, ji kelia didžiausią nepasitikėjimą. Maloniausia dirbti su australais ir japonais“, – sakė M.Bieliauskas. Į šias tolimas šalis bendrovė „Palasėja“ sausus pusryčius gabena jūrų keliu, o tai trunka apie pusantro mėnesio.

„Margarita“ Gruzijoje – „Envita“

Kiek trumpiau, apie pusantros savaitės, nuo Vilniaus priemiestyje esančios kosmetikos gamintojos BIOK laboratorijos per Turkiją vilkikai sausumos keliu pasiekia Gruziją. Ir taip jau beveik trejus metus. Tiesa, Lietuvoje gerai žinomas prekės ženklas „Margarita“ Gruzijoje nesutinkamas, tačiau pakuotė panaši, o ant jos puikuojasi gruziniškas pavadinimas „Envita“. Gruzijoje neišplėtota mažmeninės prekybos tinklų sistema, todėl lietuviška produkcija parduodama vaistinėse.

Pasak bendrovės direktoriaus Lino Čereškos, į Gruzijos rinką buvo nuspręsta žengti 2008-aisiais, o prekės pajudėjo dar po metų. „Kilo poreikis įvairinti veiklą, ieškoti plėtros galimybių. Užmezgus kontaktus su Gruzija buvo gryninamas verslo modelis ir jis labai pasiteisino. Savo atstovybių ar filialų mes nesteigiame, bet ieškome stiprių partnerių, kurie būtų pajėgūs platinti mūsų produkciją. Mes produkciją tiekiame savo taroje ir pagal mūsų sukurtą receptūrą, tačiau prekės ženklas skiriasi, jį patentuoja ir savininku tampa produkcijos platintojas Gruzijoje“, – trumpai verslo modelį pristatė pašnekovas.

Bendrovės BIOK laboratorijos vadovas L.Čereška džiaugiasi, kad Gruzijoje lietuviška produkto kilmė reiškia kokybės ženklą. Pasak jo, labai jaučiama gruzinų pagarba Lietuvai, nes kitoje produkto pakuotės pusėje jie pasirinko kiek neįprastą produkto aprašymo skirtingomis kalbomis eiliškumą – pirmiausia gruzinų, paskui lietuvių, o tik tada anglų ir rusų kalbomis. Tai esą rodo pagarbą šaliai gamintojai.

Pernai bendrovės BIOK laboratorijos eksportas į Gruziją buvo 28 proc. didesnis nei pirmaisiais veiklos metais 2009-aisiais. Šiemet tikimasi dar kelių procentų augimo. Iš viso bendrovė eksportuoja 7–8 proc. savo pagaminamos produkcijos, o jau kitąmet planuojama, kad eksportas sieks 12–15 proc.

Būtina prisitaikyti prie skonių

Nors bendrovei BIOK laboratorijai geriausiai sekasi Gruzijos rinkoje, lietuviška kosmetika patenka ir į Baltarusijos, Italijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Airijos ir JAV parduotuves. Tiesa, lietuvių emigracijos šalyse pagrindiniai pirkėjai yra patys lietuviai. Tačiau, pavyzdžiui, užsakovas iš Italijos BIOK laboratorijoje yra užsakęs tokių gaminių, kurių analogų Lietuvoje nėra. L.Čereška negalėjo atskleisti, koks tai produktas dėl konfidencialaus susitarimo su užsakovu. Tačiau neslėpė, kad, pavyzdžiui, italams į kosmetiką būtinai reikėjo įdėti alyvuogių aliejaus, priešingu atveju tokia kosmetika paklausos neturėtų.

„Kiekviena šalis turi savo vartojimo kultą. Rytų šalyse paklausi odą balinanti, skaistinanti kosmetika. Skandinavijoje jaučiama ekologiškos, natūralios, trumpai galiojančios kosmetikos paklausos banga. Pietuose populiari odą drėkinanti, šiaurėje – maitinanti kosmetika. Kai kurioms šalims svarbu, kad kosmetikos sudėtyje būtų tam tikros sudedamosios dalys“, – skirtumus vardijo L.Čereška.

Jam pritarė ir sausų pusryčių gamintojos „Palasėja“ projektų vadovas M.Bieliauskas. Skirtingos šalys turi skirtingus skonius ir norint dirbti tolimose perspektyviose rinkose reikia prie jų prisitaikyti. Pavyzdžiui, japonams nepatinka, kai papildomai į sausus pusryčius įdedama vitaminų, o alžyriečiai, kaip ir lietuviai, tai vertina.

Kiniją žavi gintaras

Baltijos jūros išskalaujamas gintaras nuo senų laikų vertinamas dėl išskirtinės kokybės ir net gydomųjų savybių. Todėl gintaro dirbinius užsieniečiai šluoja ne tik nuo prekystalių Lietuvoje, bet ir užsienyje. Gintaru prekiaujantys verslininkai apgailestauja, kad Lietuvoje gintaras ne toks populiarus, kaip užsienyje, ypač Kinijoje, tačiau tokia paklausa svetur džiaugiasi. O lietuviško aukso eksporto plėtrai negi naudoja ES paramą. Tiesa, nemenką postūmį gintaro eksporto plėtrai turėjo ir rugsėjį šalyje vykęs Europos krepšinio čempionatas.

Bendrovė BIOK laboratorija specialiai krepšinio šventei ir į Lietuvą atvykstantiems turistams sukūrė naują produktų liniją „Amberis“, su gintaro ekstraktu ir gintaro dalelėmis. Vadovas L.Čereška liko maloniai nustebintas, kaip pasibaigus čempionatui atsirado užsakovų iš Kinijos, kurie kitą savaitę atvyksta į Lietuvą aptarti tolesnių lietuviškos produkcijos eksporto galimybių. „Kinija šiuo metu yra potenciali nauja tolima rinka, kurioje lietuviškas produktas galėtų turėti pasisekimą“, – mano pašnekovas.

Komentaras

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas

Pokyčiai eksporto rinkose šiuo metu nenaudingi Lietuvos eksportuotojams. Matome, kad pasaulio ekonomikos augimas pastaruoju metu pastebimai sulėtėjo ir šiuo metu yra grėsmingai lėtas.

Ekonomikos skatinimo planai nutraukti daugelyje valstybių, taip pat pasibaigęs vadinamasis atsargų pildymo etapas, griežtesnė mokesčių ir pinigų politika pasaulio mastu, kaip ir buvo prognozuota, sumažino pasaulio ekonomikos augimą. Blogai yra tai, kad atsinaujina neramumai finansų rinkose, kurie pirmiausia susiję su politiniu neveiksnumu ir politiniais kivirčais sprendžiant ES ir JAV viešųjų finansų problemas. Tai pakirto įmonių ir vartotojų pasitikėjimą ekonomikos atsigavimu ir padidino įtampą tarpbankiniame sektoriuje. Žiūrint į ateitį, iki šių metų pabaigos ir 2012 m. pradžioje, atrodo, pasaulio ekonomikos augimas bus ypač lėtas.

Išankstiniai rodikliai euro zonai nepranašauja nieko gero. Tai pripažįsta ir Europos centrinis bankas, kuris nesenai sumažino bazines palūkanų normas iki 1,25 proc. Negalima atmesti tikimybės, kad metų pabaigoje euro zoną ištiks nedidelė recesija.

Matome, kad artimiausiu metu su ekonominiais sunkumais susidurs ir NVS šalys. Rusijos ekonominis augimas pradėjo lėtėti. Pagrindinė to priežastis – rusai mažina savo valstybės išlaidas ir stengiasi pagerinti viešųjų finansų padėtį. Kalbant apie Baltarusiją, matyti, kad jos vartotojai dar ne iki galo susitvarkė su devalvacijos poveikiu.

Sudėtingą situaciją eksporto rinkose puikiai atspindi eksporto statistika. Lietuvos eksporto augimas lėtėja tris mėnesius iš eilės. Per pora mėnesių Lietuvos eksporto augimas sumažėjo perpus. Matome ypač prastas tendencijas maisto produktų, transporto pramonės sektoriuose. Taip pat lėtėja medienos ir baldų, metalų ir įrenginių eksportas. Todėl išlieka tikimybė, kad Lietuvos eksporto augimas ir toliau lėtės.

Artimiausiu metu Lietuvos eksportuotojų laukia dvigubas smūgis. Iš vienos pusės eksportuotojams teks išgyventi mažėjančią paklausą užsienio rinkose, iš kitos – atlaikyti valiutų kursų sumažėjimą kaimynėse rinkose, t. y. Rusijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje. Valiutų kursų nuosmukis šiose rinkose reiškia, kad Lietuvos eksportas darosi ne toks konkurencingas, ir tai automatiškai neigiamai veikai eksporto srautus. Vien faktas, kad du mėnesius iš eilės mažėja eksportas į Lenkiją ir Baltarusiją, tiesiogiai rodo, kokį poveikį eksportui turi valiutų nuvertėjimas.

Vienas esminių Lietuvos užsienio prekybos trūkumų tai, kad eksportas nėra pakankamai įvairus. Nes 60 proc. eksporto iš Lietuvos tenka ES, 28 proc. NVS rinkoms, likusi dalis – kitoms šalims.


Šiame straipsnyje: verslasinvesticijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    52
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių