Versininkai pirštu rodo krizės kaltininkus

Panašu, kad Lietuvos bankas nevykdo savo politikos ir nelinkęs įsikišti į procesą. Kyla įtarimas, kad palūkanas bankai didina tarpusavyje susitarę.

Bankininkai rizikuoja užsiklijuoti krizės sukelėjų ir kurstytojų etiketę. Ypač jų veiksmais nepatenkinti nekilnojamojo turto pardavėjai.
„Būsto pirkėjų yra. Tik bankai jiems neduoda paskolų“, - skundžiasi būsto pardavėjai. 

Lietuvos vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika bankininkų taip pat nemini geru žodžiu. Jo nuomone, šie nelinkę ieškoti būdų kaip išbristi iš susidariusios padėties ir naudojasi galimybe nepagrįstai didinti paskolų palūkanas.

Negailite bankams kritikos. Ar tikrai kaltinimai, neva bankai kalti dėl stagnuojančios nekilnojamojo turto rinkos, yra pagrįsti?

Pažiūrėjome į paskolų palūkanas. Nors litas yra susietas su euru, kažkodėl litais paimtų paskolų palūkanas bankai didina kaip išmanydami. Panašu, kad Lietuvos bankas nevykdo savo politikos ir nelinkęs įsikišti į procesą. Kyla įtarimas, kad palūkanas bankai didina tarpusavyje susitarę.

Dažnai pasisakote, kad klientų, norinčių pirkti nekilnojamąjį turtą, yra daug. Ar iš tiesų bankai nenori jiems suteikti kreditų?

Nereikia būti aiškiariagiu, kad matytum, jog bankai nesuinteresuoti ieškoti naujų klientų ir jiems suteikti būsto paskolas. Jiems užtenka to, kad per puse padidina palūkanas ir gauna savo pelną. Naujų klientų jiems kaip ir nebereikia.
Kita vertus, nėra Vyriausybės politikos, kuri lieptų bankams skatinti verslą, kredituoti projektus. Jeigu dar taip tęsis pusmetį, verslas žlugs.

Bankai pirmiausia turi keisti požiūrį į klientus. Reikia pažvelgti į vakarų praktiką. Ten bankai stengiasi išlaikyti klientus. Jeigu pastarieji susiduria su problemomis, ieškoma išeities, bankai stengiasi padėti, siūlo įvairias išeitis iš susidariusios padėties. Pas mus tai – tik žodžiai. Jeigu klientas paprašo kuriam laikui atidėti paskolos mokėjimą, bankai pateikia įvairių reikalavimų.

Pirmiausia stengiamasi padidinti palūkanas kaip nepatikimam klientui. Paskui prašo iš naujo įvertinti įkeistą turtą. Žmogus išleidžia krūvą pinigų, bet galiausiai bankas tik labai trumpam laikotarpiui atideda paskolos mokėjimą. Gerai viską suskaičiavus, išeitų, jog visos procedūros kainuoja daugiau, nei mokėti paskolą.

Kokia galėtų būti išeitis iš susidariusios padėties?

Komercinių bankų veiklai daugiau dėmesio turėtų skirti Lietuvos bankas. Galima juk paprašyti, kad komerciniai bankai kas mėnesį pateiktų ataskaitas, kiek suteikė paskolų. Būtų matyti, kurie skatina verslą, kurie – ne. Tokiems būtų galima taikyti sankcijas, netgi apriboti veiklą. Kitokiu laikmečiu tokie siūlymai skambėtų kaip tam tikra diktatūra, tačiau krizės metu Vyriausybė turi imtis ryžtingesnių veiksmų bankų atžvilgiu.

Visi kalba, kad krizę Europoje iššaukė nekilnojamojo turto rinkos žlugimas JAV. Bet pažvelgus į šios šalies bankų politiką, matyti, jog visokiais būdais stengiamasi išbristi iš sunkumų. Bankai paskolas būstui pirkti suteikia už labai mažas palūkanas. Kredituojamas ir verslas, kad tik nežlugtų pradėti projektai. Pas mus – atvirkščiai. Pradėjusios įgyvendinti projektus įmonės bankrutuoja, nes bankai nesilaiko sutarčių kredituoti objekto statybas. Norintys perimti pradėtus objektus irgi negali to padaryti, jeigu neturi savo pinigų.

Galima įtarti, kad bankai tyčia žlugdo pelningus projektus, stengdamiesi juos perimti. Pirmas pavyzdys – Palangoje, kur bankas perėmė perspektyvų projektą. Kai po kurio laiko rinka atsigaus, bankai bus perėmę nemažai nebaigtų objektų ir juos pardavę susižers gerą pelną. Manau, kad tik to ir siekiama.

Ar iš tikrųjų nekilnojamojo turto rinka beveik numirusi, nevyksta jokių sandorių?

Sandoriai vyksta. Tik be mūsų šalyje veikiančių bankų pagalbos. Lietuviai rado būdų gauti paskolas užsienyje. Ne vienas mūsų tautietis turi įsteigęs įmonę įvairiose užsienio valstybėse. Pažįstami įsidarbina tokiose įmonėse ir jau po trijų mėnesių pateikia prašymus bankui gauti vartojamąjį kreditą. Vakaruose be jokio užstato suteikiamas iki 80 tūkst. eurų dydžio vartojamasis kreditas.

Tokio užtenka būstui Lietuvoje įsigyti. Tą lietuviai ir daro. Panašu, kad tai – kol kas vienintelė išeitis.
 


Šiame straipsnyje: Bareikagediminasstatybos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Antstoliams perduotos skolos skandina tiek žmonių, kiek gyvena Kaune
    Antstoliams perduotos skolos skandina tiek žmonių, kiek gyvena Kaune

    Vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi skolų, perduotų antstoliams. Tai 250 tūkst. žmonių, arba beveik tiek, kiek gyventojų yra Kaune, teigia Nevyriausybinių organizacijų tinklas, renkantis parašus po peticija „Lietuvoj...

    5
  • „Sodra“ atveria daugiau duomenų apie darbuotojų pajamas šalies įmonėse
    „Sodra“ atveria daugiau duomenų apie darbuotojų pajamas šalies įmonėse

    „Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas. Pradėta viešai skelbti įmonių, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų, atlyginimų mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. kvan...

    2
  • Iš lietuviškų prekių gali likti tik gražūs prisiminimai
    Iš lietuviškų prekių gali likti tik gražūs prisiminimai

    Ar valstybės turi ginti rinkas nuo svetimų pigesnių prekių, o gal turėtų skatinti savo gamintojus? Žmonės yra linkę vertinti, kaip yra geriau jiems asmeniškai, o ne visam pasauliui", – mano buvusi finansų ministrė, parlamentarė In...

  • Lauko prekybai – vienodi nameliai
    Lauko prekybai – vienodi nameliai

    Miestas už 88 tūkst. eurų nupirko vienodus metalinius namelius, skirtus lauko prekybai. Nuo šiol tokiai veiklai licencijas metams įsigiję klaipėdiečiai statiniais galės naudotis nemokamai. Tačiau esą prekeivių yra daugiau nei naujos įrangos....

    7
  • G. Surplys: Kinija ir dalis Europos sieks spartinti prekybą
    G. Surplys: Kinija ir dalis Europos sieks spartinti prekybą

    Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, jog Kinija bei 16 Vidurio ir Rytų Europos šalių sieks paspartinti tarpusavio prekybą.  ...

    1
  • V. Šapoka: kova su šešėliu aktuali visai ES
    V. Šapoka: kova su šešėliu aktuali visai ES

    Lietuva palaiko Europos Sąjungoje (ES) svarstomas priemones, kurios leistų geriau bendradarbiauti kovojant su sukčiavimu dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM), teigia finansų ministras Vilius Šapoka. ...

    6
  • Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje – vis dar pirma
    Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje – vis dar pirma

    Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje - vis dar pirma. Tai konstatuota Ekonominio bendradarbiavimo pasaulio organizacijos (EBPO) ataskaitoje, kuri paskelbta penktadienį. Lietuvos sveikatos politikai teigia, kad skaičiai atspindi praeitį, įvedus alko...

    7
  • Rinkliavos išvengs ir per Jonines
    Rinkliavos išvengs ir per Jonines

    Joninių ir tarptautinio folkloro festivalio "Parbėg laivelis" šventinių mugių prekeivius ir paslaugų teikėjus siūloma atleisti nuo rinkliavos. Tam dar turi pritarti miesto taryba. Skaičiuojama, kad dėl to savivaldybė neteks beveik 3 ...

    1
  • Vilnių atranda vis daugiau turistų
    Vilnių atranda vis daugiau turistų

    Sostinėje ir toliau daugėja turistų. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Vilnius sulaukė 7,5 proc. daugiau svečių nei pernai šiuo laikotarpiu. Daugiausiai - per 40 proc. - išaugo keliautojų srautas iš Vokietijos. ...

    3
  • Lietuvos bankas išleis Joninėms skirtas kolekcines monetas
    Lietuvos bankas išleis Joninėms skirtas kolekcines monetas

    Lietuvos bankas birželio 7 dieną į apyvartą išleis dvi kolekcines monetas, skirtas Joninėms (Rasos šventei), iš serijos „Tradicinės lietuvių šventės“. ...

Daugiau straipsnių