Vers visus ūkininkauti tvarkingai

Kasmet sulaukiame ūkininkų raginimo atvažiuoti pasižiūrėti kaimynų piktžolėtų laukų. Patys neūkininkauja ir kitiems kenkia, nes užkrečia ir tvarkingai ūkininkaujančiųjų sklypus. Per pirmą šių metų pusmetį tikrintojai šalyje užfiksavo 657 apleistus žemės sklypus.

Simbolinės baudos

Nuo praėjusių metų lapkričio iki gegužės pradžios apie 300 neprižiūrėtų žemių savininkų nubausti gana simbolinėmis– iki 100 Lt– baudomis.

Ūkininkai piktinasi, kad valstybė iš esmės nesiima jokių priemonių pažaboti tuos, kurie neprižiūri žemės sklypų. Tiesa, remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 107 str., žemės savininkų arba kitų žemės naudotojų nesiėmimas kovos su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis priemonių užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimties iki šimto litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo šimto iki trijų šimtų litų. Tačiau tokios baudos pažeidėjų negąsdina. Įdomu, kad tokių sklypų savininkai sėkmingai gauna ES tiesiogines išmokas, iš jų sumoka baudas ir dar lieka laisvų pinigėlių.

Dirba už valdininkus

Dažniausiai konfliktų kyla tarp ūkininkaujančiųjų intensyviai ir ekologiškai. Štai neseniai kantrybė trūko Raseinių rajone ūkininkaujančiam Valdui Morkui.

„Labai sunku ūkininkauti bei palaikyti savo laukus švarius ir kokybiškus, nes šalia esantis žemės ūkio bendrovės nežinia kokiomis kultūromis užsėtas laukas pilnas piktžolių“,– su apmaudu kalba V.Morkus.

Ūkininkas piktinasi, kad jam pačiam dėl tokių reikalų reikia ieškoti pagalbos. „Juk dirba daug tarnautojų, jie gauna iš valstybės atlyginimus, tad ir turėtų tikrinti bei stebėti, kaip ūkininkaujama, ar nepažeidžiamos taisyklės gaunant ES paramą. O dabar aš turiu už juos dirbti. Supraskite– nesinori pyktis su kaimynais, tačiau kai peržengiamos visos ribos, nelieka kitos išeities“,– sako ūkininkas V.Morkus.

Nuostolius pažadėjo atlyginti

Bendrovės finansų vadovė Rasa L. iš pradžių mus tikino, kad bendrovės laukai negali būti piktžolėti, nors ūkininkaujama ekologiškai. Tačiau vėliau, matyt, kai pasitarė su agronomais, taip ryžtingai nebeteigė.

„Paprastai mes su visais draugaujame ir kilus konfliktams susitariame, nuostolius atlyginame“,– tikino viena bendrovės vadovių.

Vėliau finansų vadovė dar kartą redakciją patikino, jog ūkininkui už patirtus nuostolius bus atlyginta, o agronomai pasirūpins, kad tokių atvejų nepasikartotų. Tik dėl šio pažado nerašome bendrovės pavadinimo.

Be to, apie šį atvejį žino ir Raseinių rajono Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Arvydas Žukauskas. Jis irgi redakcijai pažadėjo su specialistais nuvykti pas ūkininką ir išsiaiškinti visas aplinkybes.

„Tokių atvejų netoleravome ir netoleruosime, nelauksime, kol bus padidintos baudos. Jeigu nepadės mūsų pokalbis, surasime veiksmingesnių būdų“,– sakė A.Žukauskas.

Pasak Kaimo reikalų skyriaus vedėjo, tokiais atvejais ūkininkams pirmiausia reikėtų ieškoti susitarimo.

„Reikia išsiaiškinti priežastis. Kartais taip susiklosto aplinkybės– tai technika apvilia, tai netinkamai panaudojamos chemijos priemonės. Tačiau jeigu yra piktybiškų atvejų, reikia veikti ryžtingai“,– pataria A.Žukauskas.

Mokesčiai išaugs iki 20 kartų

Kitų metų pabaigoje kai kurių žemės sklypų savininkai su žemės mokesčio sąskaita sulauks įspėjimo, kad aplaidžiai tvarkantis po metų teks mokėti trečdaliu brangiau, o per trejetą metų apleistų sklypų savininkams žemės mokestis išaugs iki 20 kartų– taip siekiama dirvonuojančias žemes grąžinti jas dirbantiesiems.

Kaip jau rašėme, žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė pateikė savo siūlymus dėl žemės verčių žemėlapių taikymo apskaičiuojant žemės mokestį už nedeklaruotus privačios žemės sklypus. Tikėtina, kad Seimas sprendimą priims dar šių metų rudens sesijoje.

Kokios pasekmės? Būtų naudinga ne tik ūkininkams, bet nubyrėtų ir valstybei. Neoficialiais skaičiavimais, papildomai apmokestinus maždaug 0,4 mln. ha piktžolėmis apžėlusių žemės plotų, į biudžetą subyrėtų kelios dešimtys milijonų litų. Yra ir kita medalio pusė– ŽŪM duomenimis, „įdarbinę“ 0,4 mln. ha apleistų žemių, kasmet galėtume uždirbti 1,35 mlrd. Lt pajamų, o darbo turėtų apie 20 tūkst. gyventojų. Be to, tikimasi, kad išaugus mokesčiams žemės lengviau galės išsinuomoti ūkininkai, pagyvės žemės rinka.